– Ar yra dar ko pasimokyti mūsų žinių korespondentams ir apskritai žinių tarnyboms Lietuvoje iš kolegų užsienyje?

– Žinoma, pasimokyti visada yra ko, ką ir iš ko. Mes tai nuolat darome ir neakivaizdžiai, turiu galvoje, kad naujienų tarnyboje 24 valandas per parą įjungti BBC, CNN, žiūri ir mokaisi. Taip pat dalyvaujame įvairiose mokymosi ir tobulinimosi programose ir esame atviri bet kokioms naujienoms.

Ko iš tikrųjų turėtume išmokti – mažiau saviplakos, nes mes tikrai labai neblogai atrodome. Regiono kontekste – mes atrodome puikiai, nei latviai, nei estai už mus geriau tikrai nedirba. Žinoma, gali žiūrėti BBC ir galvoti: oi, kaip mums dar toli. Taip, mums toli iki BBC, bet tai – korporacija, kurios metinis biudžetas – beveik lygus visos Lietuvos biudžetui. Reikalauti, kad mes būtume tokie kaip BBC, tai tas pats, kas reikalauti iš Šiaulių „Vairo“ gamyklos paleisti raketą į Marsą. Kodėl NASA ruošia misiją į Marsą, o gamykla „Vairas“ neruošia misijos į Marsą?

Kai būnate kokioje Ispanijoje ar Portugalijoje, tikiu, kad tada retai įsijungiate televizorių, bet pasižiūrėkite – jie mažiau įdomūs negu mes, jie, turėdami geresnes galimybes, išspaudžia tikrai ne geresnį produktą nei mes.

Paskutinį kartą, kai buvau EBU (Europos transliuotojų sąjunga, jai priklauso ir LRT) renginyje Briuselyje, kalbėjome apie naujas technologijas žiniose ir du lektoriai, vienas – iš Švedijos, kitas – D. Britanijos, atvežė, jų supratimu, pačią didžiausią naujovę, kurios niekas dar nėra išmėginęs, tai – filmavimas 360 laipsnių kampu. Kaip man smagu buvo pasakyti, kad mes jau pusę metų žinių laidoje „Šiandien“ eksperimentuojame ir žaidžiame su kamera 360 laipsnių kampu.

Būtų kvaila sakyti, kad esame lyderiai, bet mes tikrai ne „lūzeriai“ ir žengiam koja kojon. Tai – tam tikra prasme nedidelės šalies privalumas, mes lankstesni, mūsų inercija truputėlį mažesnė, mes, pamatę kažką naujo, perimti galime greičiau nei koks didelis gigantas.

– Kokios naujienos Jums yra geros naujienos?

– Geros naujienos yra tos, kurios iš tikrųjų yra naujienos, o ne įsivaizduojamas ar pritemptas dalykas. Aš jums pasakysiu, kas yra blogos naujienos ir mes jų stengiamės vengti: man nepatinka kriminalai. Tiksliau, jų aukštinimas. Kol kriminalai yra mūsų kasdienybės dalykas, nesi tas dievas, kuris gali juos išbraukti iš darbotvarkės. Tai, kad mes neparodysime kokio kriminalo, nereiškia, kad banditizmo Lietuvoje bus mažiau. Bet mes to tikrai neaukštiname ir apie kaimyną, pavogusį vištą iš kitos kaimynės, ar kokį „degradą“, lakstantį su kirviu po kaimą, mes stengiamės nerodyti.

Kai yra kriminalas, kuris sukrečia visuomenę iki pagrindų, na, pvz., nušaunamas teisėjas, tai suprantama, kad tokio dalyko negalime neparodyti. Tačiau mūsų akcentas visada yra tas, kad kiekvienas nusikaltimas privalo būti ištirtas, o nusikaltėlis – gauti bausmę. Visai nesvarbu, kokio dydžio yra bausmė, bausmės neišvengiamumas, mano supratimu, yra tas leitmotyvas, kurį turėtų naudoti atsakinga žiniasklaida kalbėdama apie kriminalus.

Gera naujiena man visada yra apie mūsų visuomenės, valstybės sėkmę, apie didesnį saugumą, piliečių laimėjimus, darbštumą, gebėjimą kažką nuveikti ir nustebinti pasaulį, praturtinti mūsų visuomenę, padaryti ją laimingesne. Visos naujienos, kurios kelia pasitikėjimą tauta, valstybe, kurios stiprina bendruomeniškumo jausmą, – visa tai yra geros naujienos.

– Kiek šaltinių reikėtų patikrinti skaitytojui ar žiūrovui, kad galėtų įsitikinti informacijos objektyvumu?

– Manau, kad mūsų žiūrovas jau gali nebetikrinti, mes patikriname už jį. Žiūrėkite LRT TV naujienų tarnybos laidas ir mes Jūsų neapgausime. Kiek mes tikriname, priklauso nuo daug ko. Pirmiausiai – kokie šaltiniai. Mes jų turime labai daug, tam tikra prasme esame privilegijuoti lyginant su kitais, nes turime daug agentūrų, kurių informacija galime naudotis.

Jeigu imi žinią iš „Reuters“, tau jos tikrinti praktiškai nereikia, nes jei jau „Reuters“ suklydo, tai už šią agentūrą geriau niekas nežinos. Klysta visi, taip nutinka, bet tam ir esi atsakinga žiniasklaida, kad paskui tą klaidą išsitaisytum. Jeigu mums koks nors anonimas paskambina ir sako, kad mačiau tą ar aną, suprantama, kad reikia tikrinti, klausti atitinkamų tarnybų, ieškoti kitų liudininkų. Esame linkę pasitikėti kompetentingomis institucijomis, jeigu mums praneša policija arba Vidaus reikalų ministerija, kad įvyko tas ar anas, mes linkę tikėti, nebetikriname.

– Ko palinkėtumėte mūsų auditorijai besibaigiančios vasaros proga?

– Palinkėčiau turbūt to paties, ko linkiu sau ir savo artimiesiems. Nesijuokit, suprantu, kad tai nėra pageidavimų koncertas su atitinkama auditorija, bet sveikata yra fantastiškas dalykas. Tad žmonėms visada linkiu sveikatos. Linkiu laisvės pojūčio, kitaip tariant – laisvės nuo baimės, laisvės nuo netikrumo, laisvės nuo rutinos. Mano supratimu, laimingiausias yra tas žmogus, kuriam nereikia bijoti rytoj prarasti darbą, nes nežino, iš ko gyvens, kaip maitinsis, už ką nusipirks butą ir panašiai. Tai šito laisvės pojūčio mes neturėsime be laisvos valstybės, todėl visiems be išimties to visada linkiu.

Tam tikra prasme esu laimingas žmogus. Nedaug tokių yra – spėjau pagyventi ne tik skirtinguose šimtmečiuose, bet ir skirtinguose tūkstantmečiuose. Mačiau keletą santvarkų, mačiau pūvantį, griūvantį socializmą su iliuzijomis sukurti komunizmą, visą sovietinį marazmą ir šlamštą, besikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės vargus ir dabar matau to rezultatą. Žmonės bamba: ar už tokią Lietuvą kovojom? Taip, už tokią! Ji galėtų būti dešimt kartų blogesnė, nei yra, ir vis tiek būtų tūkstantį kartų geresnė nei sovietinė. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokia gera ji bus.

Žmonės, atsipeikėkit, mes esam be galo laimingi ir turim visas įmanomas galimybes būti laimingi ir sulaukti sėkmės, todėl visiems linkiu – nebijokit būti laimingi, nebijokit būti laisvi. Imkit iš gyvenimo viską, ką įmanoma, ir duokit viską, ką įmanoma. Todėl, kad dalindamiesi sėkme ir galimybėmis, didiname savo sėkmę ir galimybes.