„Dėl karių prisijungimo, oficiali pozicija yra, kad nė viena institucija Lietuvoje negali uždrausti asmenims savanoriškai prisijungti arba dalyvauti neoficialiose karinėse pajėgose. Matyt, yra taip darančių. Oficialios informacijos neturiu, dėl to, kad jie neprivalo informuoti, bet nenustebčiau, kad taip yra“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Lansbergis.

Kalbėdamas po susitikimo su Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), G. Landsbergis taip pat teigė, jog šiuo metu yra peržiūrima ir „naujai realybei“ pritaikoma visa Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra, bet NATO ragina nekalbėti apie konkrečius skaičius ir pajėgumus.

Oficialios informacijos neturiu, dėl to, kad jie neprivalo informuoti, bet nenustebčiau, kad taip yra.

Kartu jis nedetalizavo, kur, NATO manymu, būtų „raudona linija“, kai NATO įsijungtų į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje tiesiogiai.

„Teoriniai scenarijai aptarinėti nebuvo, sprendimai dėl aljanso veiksmų arba pozicijos yra priimami bendrai, aptariami Aljanse ir paviešinami per generalinio sekretoriaus apibendrintą pareiškimą. Nieko pridėti prie to negaliu“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad Lietuvos kaimynė Baltarusija, leidžianti iš jos teritorijos pulti Ukrainą, „nebėra neutrali valstybė“, bet sakė, jog nėra duomenų dėl galimos agresijos iš Baltarusijos.

„Neturime jokių patikimų žvalgybinių duomenų, kurie indikuotų apie galimą ataką, nukreiptą į Baltijos valstybes ar Lenkiją. Matome besikeičiančią geopolitinę realybę, kai Baltarusija nebėra neutrali valstybė, ji priima Rusijos karius, taip pat leidžia naudoti savo teritoriją atakai prieš Ukrainą. Ruošiamės šiai realybei, ne atakai“, – sakė jis.

Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukrėtusį visą pasaulį. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad daugiau kaip 20 tūkst. žmonių iš 52 šalių pasisiūlė savanoriais kautis Ukrainoje, kur jie tarnautų naujai įkurtame internacionaliniame legione.

Peržiūrima Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriumi A. Blinkenu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis akcentavo, kad šiuo metu yra peržiūrima visa Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra. Vis tik, paklaustas, ar buvo sutarta dėl nuolatinių NATO karių dislokavimo Lietuvoje, ministras detalių nekonkretizavo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad yra peržiūrima Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra. Tą išgirdome per NATO ministrų susitikimą ir, aišku, šiandien išgirdau taip pat, kai ką girdėjote ir spaudos konferencijos metu. Tai kartais esame irgi paprašyti nekalbėti apie konkrečius skaičius, konkrečius pajėgumus. Tiesiog yra peržiūrima visa situacija ir pritaikoma naujai realybei, kuri yra dar besiformuojanti“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Be Baltarusijos pagalbos karas Ukrainoje nebūtų tiek sėkmingas

G. Landsbergis neatmeta, kad Kremliaus režimui vykdyti tokio masto karinius veiksmus Ukrainoje be Baltarusijos pagalbos nebūtų pavykę.

„Be Baltarusijos teritorijos, be Baltarusijos tiekiamų karinių išteklių Rusijos operacija galbūt nebūtų tokia sėkminga“, – pirmadienį po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu kalbėjo G. Landsbergis.

Dėl šios priežasties, ministro teigimu, Aliaksandro Lukašenkos režimui Europos Sąjunga (ES) turi pritaikyti tokias pačias sankcijas kaip Rusijai.

„Lietuva visuomet pasisakė už tai, kad tos pačios sankcijos, kurios galioja Rusijai, būtų taikomos ir Baltarusijai, kadangi laikome Baltarusiją išpuolio bendrininke“, – tvirtino G. Landsbergis.

Be Baltarusijos teritorijos, be Baltarusijos tiekiamų karinių išteklių Rusijos operacija galbūt nebūtų tokia sėkminga.

ES kovo pradžioje Baltarusijai įvedė naujas sankcijas dėl paramos Rusijos invazijai į Ukrainą, tačiau atskirų baudžiamųjų priemonių kol kas neįvardijo.

Vienas ES pareigūnas agentūrai „Reuters“ teigė, kad sankcijos apims kai kurių prekių, įskaitant mineralinį kurą, importo draudimą, taip pat draudimą eksportuoti iš ES į Baltarusiją įrangą bei kitas eksporto kontrolės priemones.

Priešingai nei Rusijos bankai, Baltarusijos kredito institutai kol kas neatjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, sakė ES pareigūnas ir pridūrė, kad „tam dar ateis eilė“.

Vakarai kaltina Baltarusiją bent jau netiesiogiai padėjus Rusijai įžengti į Ukrainą, nes ir iš Baltarusijos teritorijos rusų pajėgos pateko į Ukrainos teritoriją.

ELTA primena, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje maždaug prieš savaitę į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.