- Greta Zulonaitė/ BNS, Augustė Lyberytė, Martyna Pikelytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarosiomis savaitėmis Vilniuje įvykus galimam sabotažo atvejui, pasirodžius Kremliaus informacijai apie planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tokioms veikloms reikalingas teisinis įvertinimas ir kolektyvinis atsakas.
„Vienas iš dalykų, ką tikrai reikės pasidaryti, tai teisinis įvertinimas, adekvatus vykdomai šiai veiklai (...)“ – Žinių radijui antradienį sakė jis.
„Kita kryptis yra, žinoma, tas kolektyvinis atsakas. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad tai nėra kalba apie Lietuvą, Baltijos šalis tik ar Lenkiją (...), bet tai yra kalba apie visą Aljansą ir visas valstybes, kurios padeda Ukrainai, dėl to ir atsakas turi būti kolektyvinis, nubrėžiant labai aiškiai raudonas ribas“, – kalbėjo K. Budrys.
Taip prezidento patarėjas komentavo Lenkijai praėjusią savaitę sulaikius 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais.
Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas paminėjo ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje.
Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu.
Tuo metu praėjusį trečiadienį pasirodė Kremliaus pranešimai apie Rusijos planus keisti jūros sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau ši informacija iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės pašalinta.
Pasak K. Budrio, svarbu Rusijai nustatyti ribas, kurių peržengimas bus laikomas agresyviu veiksmu prieš NATO.
„Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu“, – kalbėjo jis.
„Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi. Apie tai kalbamės su partneriais šiuo metu“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Anot jo, tokie incidentai kaip dažais apipiltas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas nėra tik vandalizmas.
„Ne, tai yra su visai kitokia intencija daroma, dėl to visai kitaip tie nusikaltimai turėtų būti kvalifikuoti“, – tvirtino K. Budrys.
„Turime tam tinkamą straipsnį – tai yra padėjimas užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą, už tai turėtų tokios sankcijos ir būtų taikomos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Šių metų sausį Varėnos rajone, Merkinėje, apliejus A. Ramanausko-Vanago paminklą, gegužės pradžioje apklaustas vienas įtariamųjų, jam skirtas suėmimas trims mėnesiams.
Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi.
K. Budrys: Rusijos sprendimas pašalinti demarkacinius plūdurus Narvos upėje yra provokatyvus elgesys
Rusijos pasieniečiams pašalinus estų demarkacinius plūdurus Narvos upėje, prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog tai – provokatyvus Kremliaus elgesys.
„Estijos pasidalintas vertinimas man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys – be jokio paaiškinimo ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti, pašalinti. Kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
„Žinoma, kelti tą įtampą, yra nuolatinis (Rusijos – ELTA) interesas ir jis pavyko. Bet šioje vietoje mes eilinį sykį pradedame kalbėti, kad yra kėsinamasi į pavojingus dalykus“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas patikino, kad Lietuvos atveju kol kas analogiškų incidentų nėra fiksuota.
„Analogiškų veiksmų nesame sulaukę šiuo metu. Žinoma, tie demarkaciniai plūdurai – kaip ir mūsų Vištyčio ežere – priklausomai nuo sezono yra išskleidžiami, surenkami. Ir jie yra skirti tam, kad būtų užtikrintas sienos saugumas“, – pridūrė K. Budrys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Estijos pasieniečiai pranešė, kad jog Rusija per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“.
Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių, kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis, statymą.
„Šiais metais Rusija paskelbė, kad nesutiks su maždaug pusės planuojamų“ plūdurų buvimo vietomis, nurodoma Estijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.
K. Budrys neatskleidžia, ar dirbs Prezidentūroje ateinančius penkerius metus
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys neatskleidžia, ar Daukanto aikštėje dirbs ir ateinančius penkerius metus. Visgi, jis tikina padėsiantis šalies vadovui pasiruošti liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.
„Ką darau šiandien ir tikrai darysiu artimiausiu metu – padėsiu prezidentui tinkamai pasiruošti Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį. Iš karto po to kitą dieną mūsų visų politinės komandos narių sutartys ir nutrūksta (...). Po to bus prezidento valia, pokalbiai. Atsakymai dar bus“, – antradienį Žinių radijui teigė K. Budrys.
Pasak šalies vadovo patarėjo, kol kas antrai kadencijai perrinktas prezidentas neturėjo pokalbių su savo komandos nariais apie darbų pratęsimą ateinančius penkerius metus.
„Prezidentas, galiu patikinti, dar nėra aptaręs perspektyvų su komandos nariais, kalbant apie antrą kadenciją. Visas jo darbas buvo susikoncentravęs į rinkimus, komandos – į prezidento institucijos darbo užtikrinimą ir tęstinumą“, – sakė K. Budrys.
Kaip anksčiau interviu Eltai teigė pats G. Nausėda, jis po perrinkimo darbus tęsti norėtų su patarėjais Frederiku Jansonu, Asta Skaisgiryte ir Irena Segalovičiene.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai TS-LKD rinkimus vadina revoliucija partijai: ar prognozuoja vertybinius karus?
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pirmininku išrinkus buvusį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, BNS kalbinti politologai sako, kad tai rodo tam tikrą lūžį partijoje, tačiau nei vertybinių k...
-
TS-LKD pirmininku išrinktas Kasčiūnas: balsavimo rezultatai rodo permainų poreikį
Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. ...
-
Konservatorių lyderiu išrinktas Kasčiūnas
Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininku išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas. ...
-
TS-LKD pirmininko rinkimuose dalyvavo apie 17 tūkst. narių ir rėmėjų
Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – lyderio rinkimuose dalyvavo apie 17 tūkst. partijos narių ir rėmėjų. ...
-
Stringa bausmių įgyvendinimo sistemos pertvarka
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, susitikęs su teisingumo ministru Rimantu Mockumi, nurodė matantis trūkumų kadenciją baigusios Vyriausybės inicijuotos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo procese. ...
-
EK vadovei Nausėda įteikė Gedimino ordino Didįjį kryžių
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį valstybės apdovanojimą įteikė Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Seimo pavasario sesijoje ketinama grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro iniciatyvos
Seimo pavasario sesijos metu ketinama grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro iniciatyvos. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, įteisinus šį kovai su seksualiniais nusikaltėliais skirt...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...