Kaip atsitiko, kad žemvaldžių įgytos žemės viršijo visas leistinas ribas?

Šią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė pradėsianti tyrimą dėl Ramūno Karbauskio, greičiausiai, laiku nedeklaruotų 3 mln. eurų dovanos dviem sūnums. Politikas taip pat turėjo deklaruoti, bet to nebuvo padaręs, kad abu jo sūnūs, marti, brolis, sesuo ir tėvas valdo žemės ūkio bendroves.

Dieną anksčiau Generalinė prokuratūra, tiesa, neminėdama nei R. Karbauskio pavardės, nei „Agrokoncerno“, paskelbė, kad „atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, apsisprendė inicijuoti tyrimą ginant viešąjį interesą“.

Seime Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl padėties žemės ūkyje. R. Karbauskis sakė, negalįs pritarti tokiai komisijai, negana to – siūlymas jam „primena 1941 metus, kai buvo trėmimai iš Lietuvos, sąrašai sudarinėjami“. O štai premjeras palaikytų tokį parlamentinį tyrimą, ir jis turėtų apimti ne vien paskutinių metų sprendimus. Iš tiesų, jei 27 metus niekam nereikėjo priežiūros, kaip įsigyjamos žemės, tai sunku galvoti kitaip, nei kad tokia buvo valia arba tiksliau nei kairėje, nei dešinėje nebuvo politinės valios užtikrinti įstatymo vykdymą.

Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, tik prasidėjus žemės reformai, atsirado ir apribojimai, kiek galima jos įsigyti. Pirmoji riba – 150 ha. Nuo 2003 iki 2006 m. fiziniams asmenims jau leista įsigyti 300 ha, juridiniams – net 2 tūkst. ha. Teigiama, kad būtent šiuo laikotarpiu žemė labiausiai ir supirkinėta.

Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą.

2006 m. įstatymas dar papildomas, jame atsiranda nuostata, kad tiek juridinių, tiek fizinių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų jau ne didesnis kaip 500 ha. Po gero dešimtmečio – 2014 m. – įstatyme atsiranda dar vienas papildomas saugiklis, kad ne tik asmuo, bet ir su juo susiję asmenys negali įgyti daugiau nei 500 ha. Kitaip tariant, užkirstas kelias žemių plotus didinti per sutuoktinius, tėvus, nepilnamečius vaikus.

Ir nors saugiklių įstatyme buvo prikaišiota, tačiau juos aktyvuojančio mechanizmo nenumatyta. Per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas netikrino ir nesiaiškino ar žemę perkantieji laikosi nustatytų apribojimų. Be to, net padaryti to nebuvo įmanoma.

„Registrų centras neduoda tokios informacijos pagal konkrečius subjektus, bet čia, jei būtų politinė valia, įsijungtų visos struktūros būtų galima ir reikėtų išsiaiškinti“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Iki šių metų sausio, pasak ministro, vienintelis kontrolės mechanizmas buvo perkančiojo žemę sąžiningumas. Jis turėdavo tik užpildyti deklaraciją ir joje nurodyti, kiek turi žemės. Notarai, tvirtinantys sandorį, prievolės, patikrinti ar ši informacija teisinga, neturėjo, o Nacionalinė žemės tarnyba savo registruose tik patikrindavo ar fizinis asmuo pastaruosius trejus metus vykdė ūkinę veiklą, o juridinis – ar daugiau nei 50 proc. pajamų yra gavęs iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio rūmai sako, kad dabartinė situacija, kai dešimtys tūkstančių ha yra sukaupta vienose rankose, yra pasekmė to, kas vyko visus 27 Lietuvos nepriklausomybės metus.

„Jei pažiūrėti istoriją, tai iki 2003 m. pagal tuo metu galiojusius įstatymus žemės buvo galima įsigyti tiek, kiek gali nupirkti. Kitas dalykas ydingas buvo, labai ydingas, tai, kai žemė tapo kilnojama, tai čia patys du ydingiausi dalykai. Dabar tas visas ažiotažas, matyt, daugiau politinis žaidimas“, – teigia Žemės ūkio rūmų laikinasis direktorius Sigitas Dimaitis.

„Man atrodo, kada buvo priiminėjami įstatymai su tais visais saugikliais, vienų saugiklių įgyvendinimui buvo numatytas labai aiškus mechanizmas, kas kontroliuoja, kokios sankcijos taikomos yra, kaip procedūros vyksta. Kitiems saugikliams įgyvendinimui nebuvo nieko numatyta arba buvo numatyta minimaliai“, – pasakoja ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

O per tą laiką vienose rankose buvo sukaupta dešimtys tūkstančių ha žemės. Estija, Latvija, Lietuva – tai šalys, kuriose su nerimu stebimas vienas greičiausių procesų, kai žemė kaupiama vienose rankose. Pasak ekspertų, stambieji ūkiai sumažina smulkesniųjų galimybes konkuruoti, diktuoja jiems savo sąlygas.

„Jau yra vykdomosios valdžios apsileidimas, ir čia jau Žemės ūkio ministerija turėtų skubos tvarka ne tik galvoti apie įstatymo pataisas, bet taip pat būtina numatyti ir įstatymo priežiūros mechanizmą“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Ar gali būti ministras kaltas už tai? Būdamas metus laiko ministru, už tai kas vyko per 27 metus, tai aš tikrai būčiau labai nustebęs, jei būtų toks kaltinimas. Galvoju, kaip tik per tuos metus žengėm nemažus žingsnius, kad galėtų ta kontrolė išvis vykti. Praeitais metais, praeitą vasarą, buvo priimti du įstatymai dėl naujų registrų, dėl kooperatyvų ir žemės ūkio bendrovių, kada nuo šių metų, aišku, ne į praeitį, bet į ateitį galėsim tikrinti susietumą“, – teisinasi žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Tačiau akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių kontrolės mechanizmo vis dar nėra, sako ministras. Nors sprendimų ieškoma, tačiau kada jie bus rasti – neaišku.

Kita problema – pinigai. Nacionalinė žemės tarnyba tikrindama ar juridinis bei fizinis asmuo ir su jais susiję asmenys neviršija įstatymų nustatytos ribos, turės surinkti begalę duomenų, o bet kokia užklausa Registrų centre kainuoja. Todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos, ir čia reikia sprendimų, kad valstybės įmonės informacija dalytųsi, o ne ja prekiautų.

Viešąjį interesą ėmėsi ginti ir prokurorai. Tyrimas pradėtas po portalo 15min.lt tyrimo, kad valstiečių ir žaliųjų lyderiui R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Ar bus kreiptasi į teismą, paaiškės po papildomai surinktų duomenų.

„Jeigu kažkas kažko tai nekontroliavo, nežiūrėjo, tai tikriausiai ne pirkėjo ir ne pardavėjo žemės problemos, o tų, kurie nieko nepadarė. Tai dabar toks labai keistas vaizdas, kada kaltina žemdirbius, kaltina mane tuo, kuo aš negalėjau būti kaltas“, – kalba Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Apžvalgininkai sako, kad prokurorų tyrimas ir galbūt atsirasianti Seimo laikinoji komisija pagaliau atsakys į kylančius klausimus, kurių R. Karbauskis vengia apie savo verslą.

„Jei valstiečiai ir žalieji tikrai nori skaidrumo, nori didinti pasitikėjimą Seimu, tai jie turėtų pritarti tokios komisijos steigimui. Tačiau be abejo visi supranta, kad tai yra nelabai smagus reikalas ir gali suveikti tokie instinktai, kad reikia vengti šito, ginti savo partijos lyderį“, – teigia VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Kodėl įstatyme nebuvo numatytas tinkamas kontrolės mechanizmas? Galbūt, kažkam buvo naudinga, kad kelis dešimtmečius niekas šios rinkos nekontroliuotų?

„Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą, ar nebuvo kažkokio piktnaudžiavimo įgaliojimais arba korupcijos apraiškų vengiant atlikti tinkamą šito sektoriaus kontrolę“, – sako dr. T. Janeliūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
grazia afiora susuko !!

...

... portretas
Tai negi Karbauskis vienas toks stambus?.. o kaip kiti?

RC darbuotoja

RC darbuotoja portretas
Jei valstybės įmonės nemokamai dalinsis informacija su kitomis, tai paprasčiausiai brangs paslaugos paprastiems žmonėms. Kadangi valstybinėse institucijose ir taip darbuotojai kiek daugiau nei minimumus gauna už didžiulį krūvį (bent jau klientų aptarnavimo skyriuose ištisai eilės, darbuotojų trūksta, visi nepatenkinti skundžiasi)
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių