„Mano požiūriu, tikslas, apie kurį reikėtų kalbėti, ir toliau turėtų būti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai finansavimą“, – sekmadienį TS-LKD suvažiavime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Tai leistų ir mums ne tik išlaikyti ką norime, bet būtų galima pradėti galvoti ir apie nacionalinę „Patriot“ programą – tolimojo nuotolio oro gynybos įsigijimą. Ir taip pat kovinius sraigtus, kurie galėtų būti efektyvūs kovoje su priešiškomis jėgomis“, – teigė jis.

Vyriausybei rugpjūtį ginkluotės sistemos įsigyti skyrus papildomus 130 mln. eurų, gynybos finansavimas šiemet pasiekė 3,2 proc. BVP.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ministras pabrėžė, kad nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios 2020-aisiais, krašto apsaugos biudžetas išaugo nuo maždaug 1 mlrd. iki 2,5 mlrd. eurų.

„Už tai dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Ir pakankamai tvirtai žengti toliau visuose gynybos planuose“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tai leistų ir mums ne tik išlaikyti ką norime, bet būtų galima pradėti galvoti ir apie nacionalinę „Patriot“ programą.

Seimas Birželio pabaigoje priimtas gynybos finansavimo priemonių paketas, kuriame, be kita ko, numatyta 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.

Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP.

Susitarti dėl 4 proc. nuo BVP gynybos finansavimo pavasarį paragino verslas, paskelbęs iniciatyvą „4 procentai“.

Turėtų užkirsti kelią R. Žemaitaičio patekimui į valdžią

Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Remigijaus Žemaitaičio siekiui patekti į valdančiųjų gretas kelią turėtų užkirsti prezidentas. Anot ministro, R. Žemaitaičio atėjimas į valdžią gali kelti grėsmę šalies saugumui.

„Lietuvoje yra tam tikros politinės jėgos. Tai yra pono Žemaitaičio jėga, kuri dabar kyla, ir natūralu, kad jeigu institucija, kuri gali prisidėt prie ateities vyriausybės formavimo, nepasakytų tokiai koalicijai stop (o tą gali pasakyti prezidento institucija), aš manau, kad tai nebūtų atsakinga“, – sekmadienį vykusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimo metu teigė L. Kasčiūnas

Ministro teigimu, tokių politinių jėgų atėjimas į valdžią keltų grėsmę iki šiol galiojusiems moraliniams principams bei valstybės saugumui.

„Matyt, čia ir yra pagrindinė mintis, kad jėgos turinčios tam tikrų antisemitizmo bruožų ir krūvio, bet dar svarbiau turbūt, kad jėgos, kurios gali kvestionuoti paramą Ukrainai, kovą prieš Rusijos imperializmo ambicijas, kelia klausimą, kiek mūsų valstybės gynyba bus tvari, kiek į ją bus investuojama po rinkimų“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, tokio scenarijaus ignoruoti nevalia, ypač žinant, kad tam kelią galėtų užkirsti G. Nausėdos įsikišimas.