- Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie tai, kad Lietuvos tautinėmis mažumomis Rusija naudojasi kaip pretekstu skaldyti Lietuvos visuomenę ir didinti šalies bendruomenių socialinę atskirtį bei kurstyti etninę nesantaiką, Valstybės saugumo departamentas perspėjo dar rugsėjį. Ką tik baigtas Lietuvos teisės instituto specialistų tyrimas patvirtina, kad įtampa tarp Lietuvoje gyvenančių etninių grupių padidėjusi.
Ekspertai perspėja, kad Lietuvai derėtų susirūpinti dėl didėjančio susipriešinimo tarp skirtingų tautybių gyventojų. Mokslininkai analizavo nuo 2010-ų metų iki šių metų vidurio užfiksuotus neapykantos nusikaltimus internete ir pastebėjo, kad nesantaikos kurstymo dėl tautybės atvejų skaičius žymiai išaugo ir net pralenkė ilgą laiką populiariausiais nepraustaburnių taikiniais buvusias seksualines mažumas.
„Jeigu spręsti pagal baudžiamąsias bylas, tai padaugėjo. Bendrai neapykantos kurstymo tautiniu pagrindu iškeltų bylų skaičius išaugo. Bendras bylų skaičius nuo 2011-ų sumažėjo, kai buvo pikas, tačiau būtent tautiniu pagrindu – išaugo. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Esama keleto versijų, vien jų tokia, kad tuo metu buvo daug įvairių publikacijų, susijusių su lenkų tautine mažuma“, – sako Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas.
„Vienas iš propagandos tikslų yra kiršinti žmones tarpusavy, taip sukeliant sąmyšį, nepasitikėjimą savo valdžia, suteikiant kuo daugiau informacijos, kad žmonės jau nebežinotų, kas yra teisingi faktai, kas – ne. Galima pasakyti, kad šis tikslas yra gana puikiai įgyvendinamas“, – tikina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė Vareikytė.
Viešosios erdvės stebėtojai perspėja, kad nuo agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje pradžios nepelnyto priešiškumo sulaukia ir tautinės mažumos Lietuvoje – esą aprašant įvairius neigiamus įvykius bereikalingai imta minėti su konkrečia situacija nieko bendra neturinti žmonių tautybė, o taip esą skaldoma šalies visuomenė.
„Nacionalinis identitetas yra ta riba, kurią mes brėžiame tarp tokios psichologinės jausenos – „mes“ ir „jie“. Vienas variantas, kai mes sakome, kad „mes“, tai esame lietuviai, o „jie“ – tai lenkai rusai ir„ jie“ yra kažkuo skirtingi, kažkokie kitokie. Jeigu tokiu būdu mes brėžiame ribą, nedarome nieko kito, tiktai skaldome savo valstybę“, – teigia I. Vareikytė.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje tai jaučiama labai stipriai, nes tam pasitelkiami ir politikai, ir nevyriausybinės organizacijos. „Lietuvos ir, pvz., lenkų santykiai visada buvo viena iš labiausiai atakuojamų propagandos temų,. Bandoma parodyti, kad tie žmonės – tiek lenkai, tiek rusai – yra nepageidaujami, čia yra svetimi, neturėtų jaustis kaip Lietuvos piliečiai“, – kalba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. I. Vareikytės žodžiais, taip nuolat bandoma parodyti, kad Lietuva labai blogai elgiasi su tautinėmis mažumomis, jas skriaudžia.
Politologai pabrėžia, kad visuomenės skaldymas prasideda nuo mažų dalykų, kurie iš pradžių gali atrodyti visai nekalti. Siekiant užkirsti tam kelią, žiniasklaida ir politikai bei kiti vieši asmenys turėtų atsakingiau rinktis žodžius ir nenuteikinėti vienų tautinių grupių prieš kitas bei netapatinti visų vienos ar kitos tautybės žmonių su politikais ir jų programomis. Tačiau esą ne mažiau svarbu pripažinti, kad tos pačios valstybės piliečiai yra nuteikinėjami vieni prieš kitus ir imtis šią problemą kuo skubiau spręsti, o ne apsimesti, kad jokių grėsmių nėra.
„Sakyčiau, kad turbūt viena iš didžiausių klaidų Lietuvoj, bent jau mano supratimu, yra ta, kad aiškiai bijomasi įvardyt problemą – tiek lenkų, tiek rusų mažumos. Tada prasideda įvairūs pagražinimai, kurie užgožia visą dėmesį, ir prarandama problemos esmė. Tuomet, kai nežinai aiškios problemos, aiškaus tikslo, negali įvardyt reikiamo sprendimo“, – mano Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto docentas Gediminas Kazėnas.
Politologas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad Rusija dar praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje pradėjo kalbėti apie vadinamuosius tėvynainius užsienyje, todėl Lietuva turėtų aktyviau stengtis sukurti šioms kalboms atsvarą.
„Tas terminas kuria tam tikras atskirtis teritorijoje, regione. Ir visuomenių, ir valstybių uždavinys – kaip tik tas atskirtis naikinti ir šnekėti ne apie tėvynainius, o apie mūsų bendrapiliečius, mūsų tėvynainius ir pan. Viešo politinio kalbėjimo svarba dabar ypač išauga ir reikia eliminuoti tas dirbtines baimes“, – teigia politologas N. Maliukevičius.
Psichologas G. Chomentauskas tikina, kad supriešinti dvi tautybes yra didelė klaida ir gaila, jei tai vyksta Lietuvoje. „Tada, kai mes sakome, kad esame piliečiai – tos pačios pilies gyventojai – nėra tada svarbu, kas tu esi – ar lietuvis, ar lenkas, ar rusas – mes visi esame kartu“, – kalba psichologas.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje iš viso gyvena 154-ių tautybių atstovai. Gausiausias bendruomenes mūsų šalyje turi lenkai ir rusai – jie sudaro atitinkamai 7 ir 6 proc. visų Lietuvos piliečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalies vadovai: švęskime Valstybę!13
Šalies vadovai sveikina Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos – Valstybės dienos – proga ir visus šalies žmones kviečia švęsti Valstybę. ...
-
Rinkimuose dalyvauti T. Gailių pakvietusi V. Čmilytė-Nielsen: priimtina jo principinga laikysena2
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjui Tomui Gailiui pasiūliusi su partija kandidatuoti į Seimą, nes jai yra priimtina ilgamečio pareigūno principinga laikysena ir nesi...
-
G. Landsbergis apie V. Orbano vizitą į Maskvą: antrankiai, o ne rankų paspaudimai28
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kritiškas Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizito į Maskvą atžvilgiu. ...
-
V. Uspaskichas Darbo partijos sėkmės Seimo rinkimuose atveju premjero poste mato save29
Narystę Darbo partijoje (DP) atkūręs verslininkas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigia, kad jis užimtų premjero postą, jeigu rudenį vyksiantys Seimo rinkimai partijai susiklostytų sėkmingai. ...
-
Su Liberalų sąjūdžiu į Seimą kandidatuos buvęs VSD pareigūnas T. Gailius24
Liberalų sąjūdžio valdybos patvirtintame Seimo rinkimų vienmandatininkų sąraše – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius. ...
-
300 eurų baudą gavęs P. Gražulis: nemokėsiu42
Buvusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą ir daiktinių įrodymų slėpimą Vilniaus policija skyrė 300 eurų baudą. ...
-
A. Skaisgirytė apsisprendė: liks dirbti G. Nausėdos komandoje7
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė patvirtino apsisprendusi likti dirbti perrinkto šalies vadovo Gitano Nausėdos komandoje. ...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje14
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
G. Nausėda: V. Orbano vizitas Maskvoje mažina pasitikėjimą Vengrijos pirmininkavimu ES20
Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui penktadienį atvykus į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad tokie veiksmai mažina pasitikėjimą Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES). ...
-
Kur atostogaus Kauno meras ir vicemerai?23
Vasarą pakvimpa atostogomis, tad miesto savivaldybėje jau rikiuojasi eilės, kas ir kada eis poilsiauti. Miesto vadovai ir administracija su „Kauno diena“ pasidalijo atostogų planais. ...