Seimas linkęs pritarti, kad prokurorai, siekdami suvaržyti parlamentaro neliečiamybę, privalėtų paviešinti Seimui ikiteisminio tyrimo medžiagą. Opozicija mano, kad tai būtų bilietas į laisvę nusikaltusiems, esą nepalankų sprendimą būtų galima skųsti kaip politizuotą.

Pirmas žingsnis žengtas

Seimas praėjusį ketvirtadienį pritarė siūlymui įpareigoti prokurorus pateikti bylos medžiagą, kai sprendžiama dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, o šią savaitę svarstys projektą parlamento komitetuose.

Tokias įstatymų pataisas inicijavo "Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovas Povilas Gylys.

Pataisos numato, kad į Seimo narius dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo kreipęsis generalinis prokuroras plenarinių posėdžių salėje turėtų atsakyti į Seimo narių klausimus. Šiuo metu statutas nurodo, kad dėl imuniteto panaikinimo išklausomas tik prokuroro pranešimas.

Išimtis – tik paslaptis

Taip pat siūloma nustatyti, kad prokuratūros atstovas komisijai pareikalavus "privalo pateikti visą prašomą medžiagą dėl galbūt padaryto baudžiamojo nusikaltimo arba nusižengimo, jeigu prašomoje pateikti medžiagoje nėra valstybės paslapties sudėties". Įdomu tai, jog siūloma, kad "vykdomas ikiteisminis tyrimas Seimo nario atžvilgiu negali būti pagrindas Generalinei prokuratūrai atsisakyti pateikti komisijai jos prašomą medžiagą".

Jei prokurorai atsisakytų paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenis Seimui, anot P.Gylio, tai galėtų būti pagrindu Seimui atsisakyti teikti rezoliuciją dėl asmens teisinės neliečiamybės atėmimo.
Pataisas P.Gylys argumentuoja tuo, kad būdami tautos atstovai Seimo nariai privalo turėti teisę susipažinti su bet kokia informacija, kuri nėra susijusi su valstybės paslaptimis.

"Nelogiška manyti, kad tam tikro valstybės tarnautojo statusą turinčiam tarnautojui, t. y. ne tautos išrinktam, o Seimo ar prezidento paskirtam į tam tikrą valstybės tarnybą asmeniui, gali būti leidžiama riboti informaciją ir jos pateikimą Seimo nariams, tokiu būdu ribojant Seimo institucines galias. Todėl Seimo narys iš valdžios įstaigų turi teisę gauti informaciją, kuri jam būtina šiems siekiams realizuoti ir kurią valdžios įstaigos privalo jam pateikti, išskyrus informaciją, susijusią su valstybės paslaptimis. Minėta Seimo nario teisė yra sudedamoji Tautos suvereniteto dalis, kurios neleidžia riboti Konstitucija", – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Bilietas į laisvę

Tačiau pataisoms nepritariančių Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tvirtino, kad jau ir dabar Seimo nariai dažnai vaidina teisėjus bei prokurorus, tad priėmus pataisas būtų dar labiau apsunkinti ikiteisminiai tyrimai.

"Jau ir be to siūlymo Seimo nariai, kai tenka svarstyti neliečiamybės klausimus, pradeda jaustis kaip teisėjai: pradeda reikalauti ikiteisminio tyrimo detalių. Užuot sprendę neliečiamybės panaikinimo klausimą, sprendžia tai, ką turėtų daryti teismas: kaltas ar nekaltas tas Seimo narys. Nors turėtume spręsti, ar yra kokių nors įrodymų, kad su tuo asmeniu bandoma susidoroti, t. y. tas asmuo turėtų kokius nors faktus paminėti, kad su juo gali būti susidorojama", – tvirtino J.Razma.

Be to, anot parlamentaro, atsivertų galimybė nepalankius teismo sprendimus skųsti dėl esą politizuoto proceso.

"Jei kaltinamajam nepalankiai susiklosto sprendimas, jis gali tą politinį nagrinėjimą naudoti savo gynybai ir tvirtinti, kad kas nors kišosi, kad jo byla išėjo už teisinio nagrinėjimo ribų", – nuomonę dėstė J.Razma.

Pažeidžia etiką

Dar vienas opozicijos atstovui užkliuvęs dalykas – tai painiojami viešieji ir privatieji interesai tiek konkrečiu atveju, tiek priėmus kitą svarbų įstatymą, siekiant atstatydinti generalinį prokurorą Darių Valį.

"Iš tiesų gali įžvelgti, kad tos partijos, kurių atstovai patekę į teisėsaugos akiratį, formuoja neigiamus prokuratūros vertinimus. Nenormalu, kad Darbo partijos, "Drąsos kelio" nariai aktyviai reiškiasi šia tema. Normaliose vakarietiškose demokratiškose šalyse tokios partijos turėtų ramiai sėdėti, kai sprendžiami prokuratūros klausimai, turėtų būti nusišalinama nuo tokių klausimų. Tokiais veiksmais politikai pažeidžia politikų etikos kodeksą, kuris reikalauja veikti nešališkai. Tokie veiksmai galėtų būti įvertinti, bet pati Etikos ir procedūrų komisija balsuoja politiškai. Tai sunkiai įsivaizduoju, kaip tai padaryti", – sakė jis.

Nuo šmeižto iki lemputės

Šiuo metu Seime yra gauti trys generalinio prokuroro prašymai leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo narių laisvę – Darbo partijos nario Viktoro Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, Mišrios Seimo narių grupės atstovo Remigijaus Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir "Drąsos kelio" frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių – elektros lemputės ir pakelio saulėgrąžų.