- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų pagrįstumo, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja dalies politikų siūlymais dėl to keisti Konstituciją, sako šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė.
Pasak jos, parlamentui, visų pirma, reikia susitvarkyti su žemesnio reguliavimo teisės aktais ir nusistatyti tvarkas, kaip būtinas išlaidas atskirti nuo prabangos, ir lyderystės turi imtis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šiandien girdime svarstymus dėl trumpojo ir ilgojo laikotarpio veiksmu, ilgojo – keisti Konstituciją, ir tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktai ir tvarkomis, kitaip tariant, neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
Patarėja teigė, kad ieškant sprendimų, kaip užtikrinti parlamentinių išlaidų racionalų panaudojimą, siūlymus teikti turi parlamento vadovė, ir nustatyti, „ar penktas kompiuteris, trečias telefonas – tikrai parlamentinės veiklos išlaidos, ar peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“.
„Prezidentas mato svarbų poreikį sisteminiams sprendimams ir labai stiprų vaidmenį Seimo pirmininko, tiek teikiant savo poziciją, ir ne tik skandalui užklupus Seimo vadovas turėtų nuolatinai skirti dėmesį diegiant praktiškus sprendimus, kad būtų užkardomi tokie dalykai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo situacija skiriasi nuo vadinamojo čekiukų skandalo savivaldoje, nes parlamentai gali pagrįsti savo išlaidas ir nustatyta atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarka, savivaldybėse daugeliu atveju to išvis nebuvo.
„Turbūt tie skirtumai tarp čekiukų skandalo ir Seimo išlaidų yra, todėl, kad čia sureguliuota ir sureglamentuota ir gali pagrįsti parlamentarai tas išlaidas, ten tų pagrindimų išvis nebuvo, ir situacijų skirtumai yra“, – kalbėjo patarėja.
Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.
Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.
Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.
Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto1
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus66
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Paluckas Rukloje susitiks su Nyderlandų premjeru, aptars saugumo situaciją regione2
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį Rukloje su šalyje viešinčiu Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu (Diku Schofu) aptars saugumo situaciją regione ir dvišalį bendradarbiavimą. ...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus23
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka2
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...
-
Kubilius tikisi, kad kitąmet NATO nutars dėl didesnių įsipareigojimų gynybai5
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus g...
-
Paluckas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai9
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais – Evika Silina ir Kristenu Michalu – telefonu aptarė regioninį saugumą, tolimesnę Baltijos šalių paramą Ukrainai, bendrų infrastruktūros projektų ...
-
Skvernelis: tos dramos su postais jau pradeda erzinti6
Seimo vicepirmininko posto siekiančiam „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prabilus apie koalicijos sutarties keitimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, tokiu atveju ją iš pradžių reikėtų nutraukti. ...