Kartu specialistai įvardina ir kitus įdomiausius akcentus - tai ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio gąsdinimai, Sauliaus Skvernelio premjero ir kandidato į prezidentus pareigų sumaišymas, taip pat nustebino Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio pasirodymai.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, ši rinkimų kampanija turi didelę intrigą - nė numanyti negalima, kas laimės.

„Paskutinį kartą taip buvo 1997-1998 metais, kai buvo išrinktas Valdas Adamkus, per plauką įveikęs Artūrą Paulauską. Po to visos kitos kampanijos buvo aiškios, be intrigos. Netgi 2002-aisiais buvo žinoma, kad laimės V. Adamkus. Tik visiems buvo šokas, kad laimėjo Rolandas Paksas, bet kampanijoje buvo aišku“, - Eltai sakė politologas.

Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

„Trijų (Sauliaus Skvernelio, Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos. - ELTA) tarpusavyje lyderiaujančių rungtis yra labai dramatiška. Tai yra vienas iš įspūdingiausių dalykų. Dramatizmas ir nežinojimas iki galo, kas iš tikrųjų gali išeiti į antrą turą, išties yra labai įdomus dalykas. Tai yra išskirtinumas, lyginant su praėjusiais rinkimais, kur buvo viskas aišku“, - tikino politologas.

Dramatizmas ir nežinojimas iki galo, kas iš tikrųjų gali išeiti į antrą turą, išties yra labai įdomus dalykas.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojos Ievos Petronytės-Urbonavičienės, menama trijų kandidatų lyderystė turi savo specifiką. Jeigu esant vienam favoritui svarbu neprarasti pozicijų, esant dviem - neprarasti ir apšmeižti kitą, tai esant trims - politikas turi būti dar išmintingesnis.

„Kai yra trys, reikia stengtis neprarasti savo pozicijų, bet, iš kitos pusės, nederėtų apšmeižti oponentų, nes tai gali atsiliepti antrame ture“, - tikino ji.

Jos manymu, šie rinkimai išsiskiria dar ir dėl to, kad vienas iš menamų lyderių - S. Skvernelis - kandidatuoja į prezidento postą jau eidamas aukštas pareigas. Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, šis sprendimas nebūtinai kandidatui išėjo į naudą.

„Teoriškai tai turėtų būti kaip pranašumas, bet panašu, kad tam tikra dalimi tapo ne teigiamos, o neigiamos nuomonės poslinkio priežastimi. Iš vienos pusės, užtikrintas didesnis matomumas, iš kitos pusės, matomumas su tais dalykas, kurie formuoja neigiamą nuomonę (apie jį. - ELTA). Tad matomumas tapo kenkiančiu dalyku“, - tikino politologė.

Jei, dėstytojos manymu, šis veiksmas pakenkė pačiam premjerui, tai VDU profesorius L. Bielinis pažymėjo, kad tai gali atsiliepti ir visai Lietuvos politinei kultūrai. Jo manymu, premjerystės ir kandidato pareigų „suplakimas į vieną“ buvo klaida.

„Manau, kad S. Skvernelio ėjimas į prezidentus būnant premjeru yra klaida Lietuvos politinio stabilumo, politinės ateities prasme. Toks premjeravimo ir kandidatavimo, prezidentinių ambicijų suplakimas į vieną yra nesveika Lietuvai, tai nesektinas pavyzdys. (...) Tai savotiškas gudravimas, bet politinės demokratijos, valdžios atskyrimo prasme gali atsiliepti mūsų kultūroje negatyviai“, - teigė pašnekovas.

Kaip vieną svarbiausių šios kampanijos akcentų MRU docentas V. Dumbliauskas mato ir kitus „valstiečių“ sprendimus. Pasak jo, partijos lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai, kad, jei bus nebalsuojama už juos, šalį, esą užvaldys konservatoriai, yra gąsdinimas, primenantis R. Pakso laikus.

„S. Skvernelio komanda, prisidedant R. Karbauskiui, naudoja tokius metodus... gąsdina žmones. Čia R. Paksas gąsdino 2002 metais, primena jo metodiką. Gąsdina, kad, jeigu neišrinks S. Skvernelio, bus blogai. Žiūrint blaiviai, šneka nesąmones. Tokie dalykai nepuošia kampanijos, nei štabo, nei politinės sistemos“, - tikino V. Dumbliauskas.