Kaip penktadienį pranešė Tautinių mažumų departamentas, Teisingumo ministerijos derinti pateiktam projektui Tautinių bendrijų taryba pritarė apsvarsčiusi jį neeiliniame posėdyje.

Įstatymą taryba svarstė Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu.

Pasak Tautinių mažumų tarybos, Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų siūlymu įstatyme prašoma reglamentuoti tautinių mažumų kalbų vartojimą.

Bendruomenė siekia įtvirtinti teises bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais, rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus, savo pavardę ir vardą vartoti tautinės mažumos kalba.

Kelių tautinių bendruomenių atstovai siūlo koreguoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad ugdymas tautinės mažumos kalba būtų garantuojamas įvertinus mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, o valstybės institucijos būtų įpareigotos užtikrinti bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose.

Tautinių bendruomenių atstovai atkreipė dėmesį, kad turi būti užtikrinta galimybė veikti visoms mokykloms, kuriose ugdymas yra vykdomas tautinių mažumų kalba, bei užkirstas kelias joms nykti.

Bendruomenės prašo išbraukti įstatymo punktus, jų teigimu, suponuojančius abejones dėl tautinių mažumų lojalumo valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ar nacionaliniam saugumui. Anot bendruomenių, šios nuostatos perteklinės, nes jau yra kituose teisės aktuose.

Taryba taip pat pritarė grupės Seimo narių pasiūlymui dėl tautinių bendrijų, neturinčių istorinės tėvynės.

Anot tarybos narių, šimtmečius Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms – karaimams, romams, ir totoriams – turi būti skiriamas atskiras dėmesys, siekiant jas išsaugoti ir sudaryti sąlygas jų istorinio bei kultūrinio palikimo puoselėjimui.

Tautinių bendrijų taryba atstovauja mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tarybą sudaro 21 narys, jai pirmininkauja Vladislavas Voiničius.

Teisingumo ministerijos pateiktą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuos siekiama pagerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises, Seimas ėmėsi svarstyti birželio viduryje.

Šį projektą kritikuoja dalis opozicijos, tarp jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašūnienė birželį taip pat teikė prieš dešimtmetį su kolegomis registruotą Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau parlamentas jį atmetė be grąžinimo tobulinti.

R. Tamašunienė vasaros pradžioje svarstant Tautinių mažumų įstatymus teigė, kad Teisingumo ministerijos projektas „nieko nesukuria, o tik apibendrina tai, kas yra, įneša daugiau netikrumo“, todėl parlamentarė jį vadino niekiniu.

Teisingumo ministerijos pateiktame projekte apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.

Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai, taip pat užtikrinamos teisės vartoti savo kalbą ir ja mokytis, jungtis į organizacijas, puoselėti savo kultūrą.

Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba.

Vis tik jos atstovais galėtų būti tik tie žmonės, kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.