- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo 52 metus trunkančią meilę atšventė ir vestuves Lietuvoje iškėlė vyrų pora. Kaip jie patys sako, pagaliau išdrįso nebegyventi pasislėpę bunkeryje. Tiesa, partnerystė ar civilinė santuoka Lietuvoje vis dar negalima, tad šios vestuvės – tik simbolinės.
Meilė klasikinei muzikai ir kultūrai prieš 52 metus suvedė du vyrus. Nuo to laiko jie visada kartu, tačiau tik šiemet gyvenimo partneriai pagaliau išdrįso, nors ir baimindamiesi, papasakoti savo meilės ir bendro gyvenimo istoriją viešai.
„Labai daug kartų skambėjo žodis „meilė“, o aš nežinau, kas tai yra. Per 52 metus nesame vienas kitam pasakę „myliu“. Mes šito žodžio visą laiką vengėme“, – atviravo sutuoktiniai.
Mylėti vienas kitą šiems vyrams nebuvo lengvas pasirinkimas, mat sovietmečiu homoseksualumas buvo laikomas liga ir nusikaltimu. Anuomet išmokę slapstytis, jiedu iki šiol kaimynams ir gydytojams prisistato kaip tėvas ir sūnus.
„Mes visą gyvenimą pragyvenome tarsi bunkeryje, pragyvenome du gyvenimus – vieną, kur mėgavomės savo profesija, savo darbu, savo pomėgiais, o antroji pusė buvo bunkeryje“, – kalbėjo vyras.
Tačiau, jei reiktų atsukti laiką atgal, jiedu nekeistų nieko. Tiesa, gailisi, kad Partnerystės įstatymo įgyvendinimo turbūt jau taip ir nesulauks, tad jaunieji žiedus sumainė tik su artimųjų ir bendraminčių palaiminimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šios humanistinės vestuvės – bandymas padovanoti porai pripažinimą. Šiuo metu bandoma surinkti 52 tūkst. parašų – po tūkstantį už kiekvienus abiejų vyrų kartu nugyventus metus.
„Parašus galvojame rinkti iki gegužės 17 dienos, kuri yra tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją. Tada galbūt pateiksime visuomenei staigmeną, ką su tais parašais padarysime“, – apie parašų rinkimo ateitį užsiminė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Per kelias dienas nuo ceremonijos jau surinkta daugiau kaip 17 tūkst. parašų, o iš simbolinių vestuvių dalyvių skrieja šilčiausi palinkėjimai sutuoktiniams.
„Kad tų dienų būtų daugiau, kad jų dar liktų kuo daugiau, dėl to, kad jie yra verti kiekvienos laimingos dienos“, – linkėjo žurnalistė Rūta Miliūtė.
Homoseksualūs žmonės oficialiai Lietuvoje vestuvinio torto ragauti dar negali, mat Lietuva – viena iš penkių Europos Sąjungos valstybių, kuriose tos pačios lyties porų partnerystė negalima. Skeptiškai nusiteikę parlamentarai įsitikinę, kad civilinė sąjunga arba partnerystė prieštarautų Konstitucijai. Skeptikai baiminasi ne pačios partnerystės, o to, kas galėtų eiti po jos.
„Kai jau pradedama kalbėti apie vienalytes santuokas, tada jau valstybė, kuri įteisina įstatymu, būna verčiama įteisinti ir vaikų įvaikinimą tokiose santuokose“, – teigė Seimo narys Paulius Saudargas.
Partnerystės šalininkai atkerta, kad jau ir kaimyninės šalys šį įstatymą priėmė ir nuo to blogiau netapo.
„Galime žiūrėti į tolimąją Latviją ir tolimąją Estiją, ir tolimąją Lenkiją, kurios naujoji valdančioji koalicija yra įsipareigojusi priimti naują Civilinės sąjungos įstatymą. Aš ironizuoju, tai yra šalys, kurios yra prie pat mūsų, jos keičiasi. Lietuva turi neatsilikti“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Vis dėlto Seimo pirmininkės pavaduotojas tikina, kad šiemet prie Partnerystės įstatymo Parlamente Laisvės partijai grįžti bus sunku. Įstatymas praėjo pateikimo ir svarstymo stadijas, liko paskutinė – priėmimas.
„Čia – jų interesas, tai jie turi patys skaičiuoti ar turi, ar neturi politinę valią Seime. Mano galva, kol kas tos politinės valios nėra“, – savo nuomone dalinosi P. Saudargas.
Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina.
„Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina“, – tikino A. Armonaitė.
Žmogaus teisių gynėjai tikisi, kad šių dviejų vyrų istorija taps įkvėpimu ir paskata Lietuvos politikams.
„Turbūt sudėtinga būtų atrasti žmogų, kurio nepaliestų tokia istorija, kurio nepaliestų 52 kartu praleisti metai“, – sakė J. Juškaitė.
Tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje vykdavo ir anksčiau. Prieš 23 metus savo meilę šventė gamtininkas Algirdas Knystautas ir jo gyvenimo draugas. Vakarinių mišių metu arkikatedroje jiedu pasikeitė aukso žiedais ir pasibučiavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėja apie pensijų kaupimą: esame kritiniame taške
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema yra kritiniame taške ir ją būtina keisti. Anot jos, sistema turi tapti ne verčiančia, o motyvuojančia žmones kaupti. ...
-
18-mečiai keliaus po Europą nemokamai: yra viena sąlyga
Europos Komisija jaunuoliams išdalins beveik 36 tūkst. nemokamų bilietų. Lietuvai šįkart atiteko daugiau nei 200 bilietų. Ką reikės už tai padaryti? Nieko – tereikia keliauti, pažinti, patirti ir susipažinti. ...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai1
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune4
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Vilniuje vyks tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Sostinėje šeštadienį vyks 33-čią kartą rengiamas tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jis skirtas paminėti laisvės gynėjų atminimą. ...
-
Sausio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 11-oji, šeštadienis, 2 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.38 val., leidžiasi 16.15 val. Dienos ilgumas 7.37 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 7.10 val., teka 12.58 val. Vardadieniai: Marcijonas, Stefanija, Audrius, Vi...
-
Nausėda: laisvės kovų istorija ir dabar yra mūsų stiprybės šaltinis9
Artėjant Sausio 13-osios įvykių sukakčiai, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje apie laisvę su 2024 metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos. ...
-
Šaligatvių barstymas druska: sostinės valdžia atsakė į dažniausius klausimus
Įsivyraujant žiemiškesniems orams, vilniečiams kyla klausimų, kaip ir kiek beriama druskos ant šaligatvių. Savivaldybė atsakė į dažniausiai kylančius klausimus apie takų priežiūrą žiemą. ...
-
Meteorologai – apie išskirtinius metus Lietuvoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad 2024 metai buvo šilčiausi stebėjimų istorijoje, o kritulių kiekis – dešimtadaliu mažesnis nei vidutiniškai. ...
-
Apie migrantų ydas prabilęs Ilchomdžonas sukėlė pyktį: dabar jie mane keikia, bet rytoj padėkos16
Drąsus ir atviras tadžiko politinio pabėgėlio Ilchomdžono Jakubzodos pokalbis su kauno.diena.lt apie masinės imigracijos keliamus iššūkius susilaukė daugybės reakcijų. Tarp jų ir plataus išeivių iš Vidurio Azijos pasipik...