Anot jos, tarptautinę nešlovę užtraukia požiūris į žmogaus teises, ypač LGBT asmenų ir moterų teisės į savo kūną.

„Šiandien švenčiame Gegužės 3-osios Konstitucijos dieną. Konstitucijos, kuri buvo antroji pasaulyje po amerikietiškosios, ir pirmoji Europoje. Tai buvo progresyvus ir kilnus dokumentas, liudijęs lenkų ir lietuvių meilę laisvės dvasiai ir demokratijai. Deja, šis progresyvus laisvės daigas krito į gana nederlingą, ilgų dešimtmečių nesutarimų erozijos suskaidytą mūsų tuometinės gana stagnavusios ir trumparegės visuomenės dirvą, nebepajėgusią susivienyti užsienio pavojų akivaizdoje ir įgyvendinti būtinų reformų bei realizuoti Gegužės 3-osios Konstitucijos“, – pirmadienį per iškilmingą apdovanojimų teikimo ceremoniją, kuri transliuota Lietuvos ir Lenkijos parlamentuose, sakė rašytoja.

„Šiandien mūsų šalyse ir visuomenėse matome panašius pavojus: vietoje artimo meilės ir evangelizavimo – kartais matome neapykantos kalba ir inkvizicinėmis užmačiomis trykštantį religinį fanatizmą, regime taip pat populizmą ir trumparegystę, negebėjimą matyti platesnį geopolitinį paveikslą ir mūsų ateitį jame“, – teigė ji.

Dar matome dideles, mums nuolat tarptautinę nešlovę užtraukiančias problemas žmogaus teisių srityje, visų pirma – užtikrinant žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo pačių kūną.

„Dar matome dideles, mums nuolat tarptautinę nešlovę užtraukiančias problemas žmogaus teisių srityje, visų pirma – užtikrinant žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo pačių kūną“, – kalbėjo rašytoja.

Ji ragino imti pavyzdį iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir visuomet prisiminti, ką ši davė.

„(...) ji pripažino laisves ir teises tiems, kurie jų iki tol neturėjo, o būtent – įpilietino valstiečius ir miestiečius, pripažino juos lygiateisiais valstybės gyvenimo dalyviais ir žmogiškosios laisvės objektais“, – teigė K. Sabaliauskaitė.

Abiejų Tautų premiją rašytoja gavo už savo romanų ciklą „Silva rerum“.

Pirmadienį premijos taip pat įteiktos Lietuvos Seimo kanceliarijoje dirbančiam vertėjui Eduardui Piurko, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro vadovui Janui Malickiui bei Seinuose įsikūrusio Menų, kultūrų, tautų paribio centro direktoriui Krzysztofui Czyzewskiui (Kšyštofui Čyževskiui).

Abiejų Tautų apdovanojimas skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurių veikla ir darbai reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.

Pirmadienį Lietuva ir Lenkija drauge mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.

Ta proga Vilniuje ir Varšuvoje surengtas bendras nuotolinis šventinis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimas, Varšuvoje dar numatytos iškilmės Karalių rūmų kieme, diskusija apie Europos ateitį su regiono valstybių prezidentais.

Metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąją ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis) sekmadienį lankėsi Vilniuje.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.