Tuo metu LGGRTC generalinis direktorius Adas Jakubauskas teigia, kad šio centro darbuotojai pirmiausia turi atsakyti sau į klausimą, „pagal kokį naratyvą dirbame“.

Šis požiūrių skirtumas atsiskleidė trečiadienį per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį.

A. Jakubauskas, pasakodamas apie tai, ką rado atėjęs vadovauti LGGRTC, teigė, kad įstaiga neturi ilgalaikių strateginių planų, taip pat tvirtino pasigedęs valstybės užsakymų tyrėjams.

„Istorikai sugalvoja patys temą, pradeda tyrimą, jis pasirodo neperspektyvus, meta ją, pradeda kitą. Ir už tai gauna atlyginimus“, – pasakojo centro vadovas.

Pasak jo, dabar geras laikas pradėti institucijos atsinaujinimą.

„Pirmiausia centre mes turime atsakyti, pagal kokį naratyvą dirbame – pagal Lietuvos istorinį naratyvą ar primestą išorės nedraugų naratyvą? O gal naratyvą nekritiškai perrašinėjant KGB dokumentus į pažymas?“ – kalbėjo A. Jakubauskas.

Kaip neigiamą istorikų darbo pavyzdį jis minėjo KGB dokumentų publikavimą be komentarų, paaiškinimų.

Pasak A. Jakubausko, tie dokumentai dažnai neatitinka tiesos, tačiau tokiu būdu gali būti formuojama jaunosios kartos istorinė atmintis.

„Mums reikia atsakyti, kas mes esame, kur mūsų tapatybė. Naujieji istorikai dažnai kvestionuoja Lietuvos istorinę atmintį. Tas pats Valdemaras Klumbys sako, kad į sovietinę okupaciją reikia žiūrėti kitaip, kad ten buvo ne tik blogų dalykų, buvo ir gerų dalykų. Formuojamas toks naratyvas iš „Naujojo židinio-Aidų“ grupės istorikų, kurie bando kištis į centro veiklą“, – tvirtino Genocido centro direktorius.

Laišką Seimui dėl situacijos LGGRTC pasirašęs A. Bubnys patvirtino, kad viena iš įtampos priežasčių centre ir yra „naratyvo problemos“.

Niekas negali istorikams nurodinėti, koks turi būti rezultatas ar padėti prognozuoti jam rezultatą.

„Suprantu, kad Lietuvos politikams, valstybei svarbu, jog istorikai padėtų dalyvauti kokia nors apimtimi tuose informaciniuose karuose, kad prisidėtų kaip kvalifikuoti specialistai. Iš principo to dalyko neatmetu, bet istorikams visuomet svarbiausia yra istorinė tiesa. Maksimaliai priartėti prie istorinės tiesos“, – pabrėžė jis.

„Mes manome, kad mūsų, tyrinėtojų, svarbiausia užduotis yra būtent istoriniai, moksliniai tyrimai ir istorinės tiesos paieška, o ne tos istorinės tiesos pakeitimas istorijos politika, atminties karais, informaciniais karais ir panašiais dalykais“, – sakė istorikas.

Jis tvirtino būtent apie tai su kolegomis ir kalbėjęs laiške Seimui.

„Mums svarbu akademinė laisvė, istorinė tiesa, nes manome, kad tik radus istorinę tiesą vienu ar kitu klausimu, tai bus geriausias atsakymas vadinamuose informaciniuose karuose“, – tvirtino A. Bubnys.

Trečiadienį Seimo komisijos posėdžiui pirmininkavęs „valstietis“ Eugenijus Jovaiša taip pat teigė, kad giluminis konfliktas LGGRTC susijęs su požiūrių skirtumais.

„Niekas negali istorikams nurodinėti, koks turi būti rezultatas ar padėti prognozuoti jam rezultatą. Bet prisijungiu prie sakymo, kad tai turi būti daroma labai ir labai atsakingai, ypač skelbiant XX amžiaus tyrimų medžiagą ir galvojant apie išorę, ką galvoja ir mūsų draugai, ir mūsų nedraugai“, – tvirtino Seimo narys.

„Kaip pasitarnauja mūsų pačių vidiniam supratimui tokie istorikų darbai, kurie rašo, kad Lietuvos okupacija baigėsi 1940 metų rugpjūčio 3 dieną?“ – klausė jis.

E. Jovaiša taip pat rekomendavo nustatyti vidinę tvarką Genocido centre, jog be istorikų pritarimo kiti darbuotojai įstaigos vardu negali skelbti pranešimų, pažymų.

„Tokios institucijos (Genocido centro – BNS) įvertinimus visi žiūri išplėstomis akimis“, – pabrėžė jis.

Anot politiko, istorikų darbas negali būti pamintas, o jų pareiga, kad ir nemaloniausius tautai faktus pranešti jautriai, su paaiškinimais.

Apie įtampą LGGRTC pranešta prieš kelias savaites, kai dalis centro darbuotojų parašė laišką Seimui dėl naujosios vadovybės vykdomos politikos.

Po šio kreipimosi apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.