Praktika liūdnoka, nes gana daug tokių bylų kelia politikai ar kiti vieši asmenys, kurie nėra politikoje, bet dėl savo veiklos turėtų būti atviri. Tokias bylas žurnalistams ar kitiems žmonėms kelia kritikuojami ir gana žinomi žmonės. Eiliniam žmogui, kuris galbūt kada nors nukentėjo dėl viešo šmeižto, tai [iškelti bylą – LRT.lt] sunku padaryti, nes jis pats turi apmokėti brangių advokatų paslaugas. Pasakyčiau, kad šiuo instrumentu – persekiojimu už kritiką – gali naudotis tik gana turtingi ir įtakingi žmonės. Man, kaip ir daugeliui mūsų kolegų, aišku, kad ši įstatymo nuostata labai deklaratyvi ir selektyvi.

– Už šmeižtą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ar už tai vis dėlto turėtų būti baudžiama ir kur yra riba?

– Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso Lietuva, rekomenduoja apskritai šalims žodžio, spaudos laisvės srityje vengti tokių kraštutinių priemonių, kaip baudžiamasis persekiojimas. Šmeižto atveju praktika labai paprasta – stipresnį žodį kito asmens atžvilgiu pavartojęs žmogus (dažnai net ne teisinę sąvoką, o žodžius, kuriuos mes realiai gyvenime vartojame) gali būti nubaustas.

Kai kartais sakome, kad politikai pavogė mūsų pinigus, žinoma, turime omenyje, kad jie juos panaudojo ne ten, kur reikia, bet teisine prasme vagystė, kaip nusikaltimas, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso straipsnyje. Jei politikai, pavyzdžiui, bus ne pavogę pinigus, o neatsakingai juos išleidę, tai teoriškai būtų šmeižtas. Turime tokį neatitikimą, kad eilinių žmonių paprastas kalbėjimas gali būti persekiojamas vien dėl to, kad žmonės netiksliai ar neteisingai vartoja sąvokas.

– Organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į naują propagandos erą. Koks santykis Lietuvos žiniasklaidoje su tuo?

– Tarptautiniame reitinge nekalbama apie šią problemą, ji neišskiriama, bet šiuo aspektu labai išskiriami mūsų kolegos Latvijoje. Pabrėžiama, kad latviškai kalbanti žiniasklaida gana laisva, bet trečdalį rinkos užimanti rusakalbė žiniasklaida persunkta dezinformacijos, melo ir propagandos, beje, valdomos iš Kremliaus. Tokia nuostata ataskaitoje įtvirtinta. Lietuvoje mes, žinoma, susiduriame su tuo pačiu iššūkiu, bet negalime to lyginti. Situacija nėra tokia bloga, kaip mūsų kaimynėse – Latvijoje ir Estijoje.

– Lietuva šiame reitinge nukrito keturiomis pozicijomis. Dabar ji yra 35-oje vietoje, tačiau Estija reitinge 14-ta, o Latvija – 24-ta. Kas šiose šalyse yra geriau arba labiau matoma nei Lietuvoje?

– Žiūrint į  bendrą tendenciją, Lietuva ir Estija formaliai prarado po keturias pozicijas, Latvija keturiomis pakilo. Manau, kad Lietuva sulaukė daugiau tarptautinio dėmesio dėl įvairių, pavyzdžiui, teisinių ribojimų ar net sprendimų, pavyzdžiui, drausti karo propagandą Lietuvoje.

Kai atsiranda bet kokio tipo ribojimai, paprastai sulaukiama tarptautinio dėmesio ir neigiamų balų, net jei šie sprendimai teisėti. Kita vertus, „Reporteriai be sienų“, nepamirškite, atstovauja spaudos darbuotojų interesams. Jie iš principo prieš bet kokius ribojimus, net jei šie įtvirtinti įstatymais.