Dešiniuosius sostinėje puola „blakės“

2012-06-24 18:00:16
VD inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Dešiniuosius sostinėje puola „blakės“ Gedimino Bartuškos nuotr.

Kas galėjo slapta klausytis dešiniųjų ir sekti juos, posėdžiaujančius savo partijos centrinėje būstinėje Vilniaus senamiestyje? Specialiosios tarnybos, o gal politiniai oponentai ar užsienio šnipai? Į tokius dešiniųjų klausimus atsakymus turės pateikti prokurorai.

Panaudojo medį

Tai, kad buvo sekami ir kad buvo jų klausomasi, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išsiaiškino dar prieš savaitę. Tačiau pareiškimą apie rastą klausymosi įrangą partijos būstinėje Generalinei prokuratūrai jie perdavė tik ketvirtadienį.

Prokurorai į konservatorių skundą sureagavo itin operatyviai ir penktadienį paskelbė, kad dėl partijos būstinėje aptiktos klausymosi įrangos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

TS-LKD savo pranešime teigia, kad specialioji klausymosi įranga rasta praėjusią savaitę, birželio 12 d., kompiuterio pelėje ir būstinės vidaus kiemelyje augančiame medyje.

Skunde prokurorams prašoma atvykti į įvykio vietą ir atlikti jos apžiūrą, užfiksuoti ir išimti surastą specialiąją techniką.

Priešų – itin daug

„Skunde teigiame, kad specialioji klausymosi technika buvo įrengta galbūt neteisėtai ir be teisėto pagrindo, akivaizdžiai skirta informacijai apie partijoje ir visoje Lietuvoje vykstančius politinius bei ekonominius procesus rinkti, sprendžiant ypač aktualius klausimus dėl Visagino atominės elektrinės, Klaipėdos dujų terminalo statybų ir kitus“, – pranešė patys konservatoriai.

„Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, TS-LKD turi pagrindo manyti, kad aukščiau nurodyta galbūt neteisėta veika ir dėl jos galintys kilti neigiami padariniai gali sukelti grėsmę Lietuvos politikos stabilumui, priimant svarbius ekonominius sprendimus, ir neigiamai atsiliepti Lietuvos saugumui“, – tęsė TS-LKD.

Tačiau dešinieji taip ir nepaaiškino, kodėl, prieš kreipdamiesi į prokurorus, laukė visą savaitę. Be to, neaišku, kas ir kokiomis aplinkybėmis rado šią klausymosi aparatūrą. Juk viena iš „blakių“ buvo įmontuota medyje.

Teisėsauga pranešė, kad dešiniuosius šnipinėjusiems asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kentėjo ir kairieji

Klausymosi aparatūra, arba „blakės“, politinių partijų ar valdininkų pasitarimų kabinetuose, būstinėse – ne naujiena. Prieš porą metų apie rastą „blakę“ garsiai skelbė Seimo socialdemokratai.

Tąsyk Algirdas Butkevičius sakė apie partijos būstinėje Barboros Radvilaitės gatvėje Vilniuje įmontuotas „blakes“ sužinojęs iš raštelio, kurį gavo, kai buvo išrinktas partijos vadovu. Anot socialdemokratų lyderio, ten buvo parašyta, kad reikia patikrinti baldus keliuose kabinetuose, vienas iš jų – buvusios partijos iždininkės Mildos Petrauskienės.

Tačiau į prokurorus dėl rastos klausymosi aparatūros socialdemokratai tąsyk taip ir nesikreipė. „Jeigu būčiau kreipęsis į prokuratūrą, visi būtų pamanę, kad taip prieš rinkimus darausi reklamą“, – tuomet kalbėjo A.Butkevičius.

Svarstyta, kad socialdemokratus taip galėjo sekti specialiosios tarnybos, tačiau tokios kalbos ir liko kalbomis.

„Blakių“ prieš kelerius metus buvo rasta ir sveikatos apsaugos ministro darbo kabinete. Tačiau taip ir nepaaiškėjo, kas galėjo ministro klausytis.

Šiame straipsnyje: konservatoriai krikščionys-demokratai pasiklausymo įranga rinkimai partijos būstinė

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 11

NAUJAUSI KOMENTARAI

Gėda

Sek, 2012-06-24 16:10

Tam, kad nepultu blakės reikia dažniau praustis. Gėda

Pikasas

Sek, 2012-06-24 17:24

• SEIMO RINKIMAI – KLASTOTĖ AR SVARBI REALYBĖ? Jau eilę metų pastebiu įvairių nuomonių apie galimus rinkimų klastojimus. Siūlau pasiaiškinti, kas galėtų būti tiesa ir kas – tik naivūs populistiniai pramanai. Vargu ar galėčiau labai tiksliai įvardinti Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) funkcijas, tačiau yra akivaizdu, kad ši komisija dirba taip, kad kuo labiau įtikti kairiosioms jėgoms jau nuo pat jos sudarymo. Pavyzdžių galėčiau paminėti visą eilę, o “neskęstantis tanklaivis” VRK pirmininkas Z.Vaigauskas dažniausiai ir būna tam tikro gan subtiliai išmąstyto teisinio nihilizmo iniciatoriumi. Kai jis įsakymo “iš savų” negauna, tai net dešimtys milijonų nešvarių rinkimams skirtų lėšų būna nepastebėta. Nors būtent jo vadovaujama VRK tokiais atvejais privalo kreiptis į prokuratūtą ir pateikti jai turimus įstatymų pažeidinėjimo duomenis. Jei ir užsimenama kažkas abstrakčiau, tai tik tada, kai “šaukštai jau būna po pietų”. Jei kairieji rinkimų eigoje pralaiminėja, tai VRK pimininkas atrodo nori po stalu palįsti, kad tik į kokį elementarų žurnalisto klausimą jam netektų atsakyti. Išsisukinėja jis taip eilę metų. Na, ir ką? Tas “Titanikas” plaukioja šiltoje Golfo srovėje ir joks ledkalnis jam negresia. Atsakomybę už visokias manipuliacijas, kurios pridengia galimus partijų ir pavienių kandidatų veikas, turi prisiimti visas VRK ir pirmoje eilėje jos pirmininkas Z.Vaigauskas. Jei buvo politinės jėgos, kurios blokavo informacijos apie galimus finansinius ir kitokius nusikaltimus paviešinimą, tai VRK galėjo ir privalėjo būti ta institucija, kuri pasirūpintų jos kuo didesniu rinkimų skaidrumu. Jei būtų neribotai leista naudoti rinkiminės agitacijos neskaidriai gautas lėšas, kaip būdavo per ankstesnius rinkimus, tai situacija demokratiniu požiūriu galėtų tapti dar nepalyginamai blogesnė. Žinom, kas didžiausias neskaidrias lėšų sumas valdo ir be didelių konkrečių išaiškinimų. Ne veltui Rusijos žiniasklaidos erdvėje aiškinamasi, kiek gali kainuoti LR Prezidento ar Seimo nario kėdė ar net viso Seimo dauguma. Verta pastebėti, kad Seimo rinkiminė kampanijos pražia paskelbta tik balandžio mėnesį , o V.Uspaskicho, R.Pakso, A.Butkevičiaus asmeninė bei jų sukurptų partinių darinių reklama jau ilgą laiką yra tapusi kai kurių žiniasklaidos organų bene pagrindine maitintoja. Labai gali būti, kad šie kairieji dariniai jau peržengė rinkimų įstatymo nustatytą 3,9 mln Lt sumą, kurią partijos gali išleisti vieniems Seimo rinkimams. Prisiminkime tą grėsmigą Darbo partijos pergalę ankstesnuose Seimo rinkimuose, kai šis “kremlinų” interesus ginantis darinys gavo, berods, net 47 vietas Lietuvos Parlamente. Kai paaiškėjo, kad buvo panaudotos neskaidrios lėšos, netgi nesumokant privalomų mokesčių vastybei, tai ši dešimtis milijonų litų siekianti byla pasiklydo teisiniuose labirintuose jau eilę metų ir dabar gal tik laukiama absurdiško savo esme “senaties termino”. Pats V.Uspaskich dargi suspėja pasityčioti iš visuomenės savo įžūliais pareiškimais ir nešvankiais gestais. Prisiminiau tą pavyzdį todėl, kad ir VRK darbe galima pastebėti nuolat pilamą vandenį ant tokių ir panašių “ostapų benderių” malūno. Vienaip elgtasi, kai buvo siekta leisti rinkimuose dalyvauti V.Adamkui su garsiomis “šlepetėmis po lova” ir kitu atveju, kai panorėta užblokuoti teisę dalyvauti rinkimuose profesorei Liucijai Baškauskaitei, kuri su savo šeima kelis metus gyveno Lietuvoje ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete aukštose pareigose. Vieną dieną iš šios galimos kandidatės buvo paimtas 1000 litų mokestis ir išduoti blankai rinkiminiams parašams, o kitą dieną rinkti parašus uždrausta, tačiau įmokėta suma taip ir nebuvo grąžinta. Nors ta suma nebuvo išskirtinai didelė, tačiau pasityčiota viešai buvo iki soties. O juk būtent L.Baškauskaitė sugebėjo puikia anglų kalba prasiveržti į Pasaulio telestočių eterį kraupią Sausio 13-os dienos naktį. Galima būtų ilgai vardinti įvairias kreivas Z.Vaigausko iniciatyvas ir blasavimus VRK, kurie su demokratiniu progresu buvo niekaip nesusiję. Todėl labai keistas atrodė šio asmens paskyrimas naujai keturių metrų kadencijai VRK vadovo poste. Kokių dar manipuliacijų sulauksime iš Z.Vaigausko? – kol kas galime tik spėlioti. Tačiau dėl vienos, nuolat linksniuojamos žiniasklaidos puslapiuose, noriu kategoriškai paprieštarauti. Tai priekaištai dėl balsų skaičiaus klastojimo, kompiuterių duomenų falsifikavimų ir pan. Tokiais paistalais bandė naudotis pralaimėję kandidatai, tačiau tai nesusiję su realybe. Jei kokiai K.Prunskienei ar A.Paulauskui teko ašaras braukti, tai dėl to tikrai nebuvo kalti “užlūžę kompoiiuteriai” ar Kaune naktį paskutinę valandą sufalsifikuoti rezultatai. Tokie teiginiai yra visiškai absurdiški tiems, kurie bent kiek susipažinę su skaičiavimo tvarka ir duomenų perdavimo būdais. Rinkimų apylinkėse surenkami įvairių stebėtojų duomenys telefonais nedelsiant perduodami į partines būstines ir netgi vieno balso paklaida negali likti nepastebėta. Rinkimų rezultatų apskaitos blankai turi reikiamus antspaudus, ant jų pasirašo įvairių politinių jėgų atstovai – rinkiminių komisijų nariai ir stebėtojai, tad bet koks,net mažas bandymas falsifikuoti galibūti pastebėtas ir tai grėstų teismine atsakomybe. Sudėtingesnė situacija būna už balsavimo patalpos ribų. Jau priešlaikiniuose balsavimuose paštuose kartais pasirodo “mėlynanosių” , kurie netgi pirmos balsavifmo dienos ryta laukia ir tikisi, kad pavyks parduoti savo balsą už alkoholio kainą. Pasitaikydavo atvejų, kai net rinkimų dieną netoli rinkimų būstinių tokie pardavinėjimai buvo užfiksuoti. Nemanau, kad tokie pavieniai atvejai galėtų labiau įtakoti rinkimų rezultatus. Vežioti rinkėjus nemokamai autobusais, juos įvairiai “pamaloninant”, jau uždrausta. Tad galima patikinti, kad visi kandidatai, kurie jau buvo prastai pasirodę savo politinėje veikloje ar kitur, su nerimu laukia rinkimų dienos. Tai būna tas momentas, kai kiekvienas pilietis – rinkėjas turi realią progą dalyvauti realioje politikoje , sprendžiant mūsų šalies ateitį. Vertėtų tokia proga aktyviai pasinaudoti. Siūlau netikėti visokiais pasakoriais apie rinkimų klastojimą ar išankstinę lemti. Kiekvieno rinkėjo balsas, kur jis bebalsuotų – Lietuvoje ar užsienio atstovybėse yra labai svarbus, galintis lemti rinkimų rezultatus. Sėkmės pasirenkant.