Šią problemą A. Jakubauskas aptarė antradienį susitikęs su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

„Centro  darbuotojų atlyginimai nėra aukšti, kalbėjome apie tai, kaip reikėtų motyvuoti žmones ir pabandyti tuos atlyginimus pakelti. Parengsime atitinkamus pasiūlymus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Manyčiau, kad orus atlyginimas turėtų būti toks, kad centro darbuotojas gautų į rankas apie 800–900 eurų“, – Eltai sakė A. Jakubauskas.

Pasak jo, su V. Pranckiečiu taip pat buvo kalbama apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir Geros valios fondo vadovo rabino Andrew Bakerio kreipimąsi į Seimo vadovą, kuriame jie ragina nesiimti jokių veiksmų, kurie pagerbtų bei paskelbtų 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais.

„Mūsų centro istorikai rengia pažymą, kurioje pateiks visą informaciją apie šio žmogaus veiklą“, – sakė A. Jakubauskas. Pasak jo, ši pažyma bus parengta artimiausiu metu ir paskelbta visuomenei.

Manyčiau, kad orus atlyginimas turėtų būti toks, kad centro darbuotojas gautų į rankas apie 800–900 eurų.

Seimo pirmininkas  V. Pranckietis  pastebėjo, kad laiškas buvo parašytas liepos 1 d., kai Seimas jau birželio   30 d. buvo priėmęs sprendimą dėl Juozo Lukšos-Daumanto metų paskelbimo.

„Nuo projekto pateikimo nebuvo jokių niekur kokių nors neigiamų atgarsių,  todėl  jokių iniciatyvų Seime keisti ką nors šiuo klausimu nėra“, – sakė V. Pranckietis.

Į klausimą, ar rengiama  pažyma padėtų išsklaidyti abejones, V. Pranckietis atsakė, kad „visuomenėje abejonių ir  nebuvo, dėl to  tie metai ir buvo paskelbti“.

„O tiems  žmonėms, kurie nori sukurti abejonę, bus atsakyta istorikų rengiamoje pažymoje“, – sakė V. Pranckietis.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė J. Lukšos-Daumanto metais.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai.

Liepos 1 d. įsigaliojo Seimo birželio 25 d. priimtas sprendimas, kuriuo A. Jakubauskas paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams, primena ELTA.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Šis centras inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, jo uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas.