- LNK.lt, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Škvalas, kruša – tokia šios dienos prognozė Lietuvai. Lietuvą įvairios stichijos talžo retai, tačiau tokių atvejų daugėja. Uraganinis vėjas, liūtys ir kruša pridaro didžiulių nuostolių gyventojams. Pavyzdžiui, padaryta žala automobiliui gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, praneša LNK.
Kaip galima tam pasiruošti ir išvengti didžiulių nuostolių? Plačiau apie tai kalbėjo BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
– Kokių žalų patiria Lietuvos vairuotojai? Dėl kokių meteorologinių reiškinių?
– Vasaros sezono metu turime daugiausiai žalų dėl vėjo. Nulaužtos šakos, atskriejančios šiukšlės ar pašaliniai daiktai apgadina automobilius. Kruša – viena iš pirmų vietų, kai būna apgadinami automobiliai.
– Kokie nuostoliai, kuriuos gali lemti krentantys ledėkai?
– Priklauso nuo situacijos, kur automobilis buvo ir kas jam nutikę. Pasitaiko nedidelės žalos – po šimtą, po du ar tris šimtus eurų, jeigu nestipriai sugadinamas automobilis. Deja, turime nurašytų automobilių po tokios žalos, kai automobilio nebeverta remontuoti.
– Ar galima identifikuoti, kad mano vietovėje atkeliavo toks gamtos reiškinys? Kiek laiko prieš reiškinį galima pradėti ruoštis? Ką daryti?
– Meteorologas tiksliau šitą dalyką atsakytų. Kiek mums tekę bendrauti, tai ganėtinai tiksliai kai kuriais atvejais pavyksta nustatyti, kad tame mieste ar rajone vyks panašūs gamtos reiškiniai. Jeigu orų prognozės praneša apie tokius gamtos reiškinius, tai reikėtų įsivertinti savo galimybes apsaugoti turtą. Jeigu yra galimybė nevažiuoti automobiliu, jį verta kažkur palikti. Namuose, garaže ar bent kažkur po stogu. Jeigu vykstama automobiliu, reikėtų paieškoti vietos, kur galima priparkuoti po stogu. Galėtų būti prekybos centrų aikštelės ar panašios vietos, kur bus ramu, kad automobiliui tikrai nieko nenutiks.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip kitokiu būdu galima apsaugoti?
– Ieškant būdų visuomet galima surasti išeitį. Esame turėję klientų, kurie išradingai mėgino apsaugoti automobilius. Pavyzdžiui, pledu uždengė.
– Tai padeda?
– Gali 100 proc. ne visais atvejais suveikti. Kai pažiūrime į kitas šalis, kur galingesnės krušos ar dar didesni dalykai būna, tai tais atvejais pledas ar panašus daiktas nebūtinai padėtų. Mūsų kraštuose, tai tikrai padėtų išvengti žalos arba reikšmingai ją sumažinti. Tekę matyti, kad automobilius žmonės dengia uždangalais nuo saulės, kurie sulėtina ledėkų kritimą. Tai tikrai sumažina padaromą žalą.
– Ar protinga būtų po medžio laja paslėpti automobilį ir taip gelbėtis nuo krušos?
– Esame susidūrę su tokiomis situacijomis, tai galbūt kai kuriais atvejais būtų protingas variantas. Iš kitos pusės kyla pavojus, kad su kruša ateis vėtra ir didelis vėjas. Dėl to gali mažesnės ar didesnės šakos nulūžti ir nukristi ant automobilio ir taip padaryti daugiau žalos negu kelios duobutės nuo krušos. Vairuotojams reikėtų individualiu atveju įsivertinti. Po medžiu statyti automobilį ne visą laiką yra saugiausias variantas.
– Kaip yra, kai automobilis priparkuotas? Ar gali kelti grėsmę liūtis, kai automobilis paliktas kieme, o žmogus atostogauja?
– Išvykus atostogų reikėtų įsivertinti, kur yra paliekamas automobilis. Jeigu paliekamas daugiabučio kieme ar kažkur prie nuosavo gyvenamojo namo, tai žmonės dažniausiai žino, kad vienoje ar kitoje vietoje susikaupia didesni vandens kiekiai, ypač, jeigu – žemesnė vietovė. Rekomenduočiau ten nepalikti automobilių. Esame susidūrę ne vieną kartą, kai žmonės grįžta iš darbo ir randa automobilius paskendusius vandenyje. Nebūtina išvykti ilgesniam laikui, kad lietus apgadintų automobilį. Patarimas – sekti orų prognozes ir įsivertinti visas rizikas.
– Kartais nepavyksta sugaudyti stichijos ir patiriami nuostoliai. Ar yra atskiras draudimas? Gal „Kasko“ draudimo papildomas punktas? Ar dažniausiai automobilių draudimo punktai apima šitas grėsmes?
– Reikėtų konsultuotis su draudimo bendrove, kurioje draudžiatės automobilį. Dažniausiai įprastas „Kasko“ draudimas padengia rizikas nuo gamtos stichijų, bet reikėtų pasižiūrėti savo draudimo sutartį. Jeigu kyla neaiškumų, reikia pasitarti su draudimą pardavusiu asmeniu.
Pateikė daugiau rekomendacijų
Anot „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), smarkių liūčių ar potvynių metu gyventojai turėtų kuo skubiau išjungti įvadinį automatinį jungiklį bei elektros prietaisus.
Be to, esant stipriam vėjui, ekspertai pataria užverti langines, duris, židinio ar krosnies sklendę, rašoma išplatintame pranešime.
Kaip pažymėjo ESO, trečiadienį yra telkiamos papildomas pajėgos, kurios vyks įvertinti žalos padarinių ir atstatyti elektros energijos tiekimo.
„Atidžiai stebime situaciją ir ruošiamės reaguoti šalinant audros sukeltus padarinius, kad kuo greičiau atstatytume elektros energijos tiekimą, jeigu sutriktų dėl lūžtančių medžių ir krentančių jų šakų“, – išplatintame pranešime cituojama ESO atstovė Rasa Juodkienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT: advokatų išlaidų atlyginimo tvarka administracinėse bylose nepažeidžia Konstitucijos
Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. ...
-
Pavojai Baltijos jūroje: patarė, kaip apsisaugoti
Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įspėjo, kad šiltėjant orams daug kas nori atsivėsinti vandens telkiniuose. Bet su maudynėmis atsiranda ir pavojų, todėl patarė, kaip jų išvengti. ...
-
Baudžiamąja byla bandytas užčiaupti visuomenininkas laukia I. Trinkūnaitės atsiprašymo
Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti ...
-
Po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, lietuviško paso neteko vienas asmuo
Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, ...
-
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai1
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas. ...
-
Vilniaus universitete – neeilinis įvykis: išeivių šeima paliko didžiulį palikimą1
Filantropinio Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą. „Viliuos...
-
Susituokę Marius ir Martynas: dalis lietuvių nori sunaikinti mūsų šeimą – nepasiduosime32
Prieš kelias dienas Briuselyje, centrinėje aikštėje įsikūrusioje miesto rotušėje, susituokė Martynas ir Marius. Sutuoktiniai tikina, kad tokią šventę būtų norėję surengti Lietuvoje, apsupti gausaus draugų ir artimųjų ...
-
Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda tapo lenktynių starto uostu birželio 27-ąją prasidėjusioje laivų regatoje „The Tall Ships Races 2024“. Jūrinę kultūrą puoselėjančio renginio metu uostamiestyje iki pat sekmadienio viešės 41 bur...
-
Paviešinti turtingiausi viešai skelbiami asmenys
Turtingiausias tarp viešai skelbiamų 2023 metų turto deklaracijų savininkų – transporto ir logistikos grupės „Finėjas group“ vadovas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kačinskait...
-
Dronas-kamikadzė – girdimas vieną sekundę iki smūgio: kiek laiko reikės profesionaliam jo valdymui?1
Lietuvos kariuomenė pradėjo naudoti specialius dronus-kamikadzes, kuriuos valdyti išmokti prireikė specialių kursų. Dronai papildys kariuomenės ginkluotės arsenalą, kuriais itin tiksliai ir greitai galima pasiekti priešo taikinį. ...