Velykos – tokia šventė, kuri pasibeldžia į visas šeimas. Jas švenčia turtingieji ir vargšai, studentai ir profesoriai. O kaip į Velykas žvelgia ir kaip jas švenčia Vilniaus galvos – meras, vicemerai? Tuo pasidomėjo portalas 1diena.lt.

Vertina šeimą, artimuosius

„Velykos – puiki diena. Tokia, kokia ir turėtų būti per svarbiausią pavasario šventę“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak mero, tokių švenčių dienomis dar kartą įvertiname, kokia didelė ir nepakeičiama vertybė yra šeima ir mylimi bei mylintys žmonės.

„Nusišypsokime sau, miestui ir artimiems bei svetimiems žmonėms, kuriuos sutiksime šiomis dienomis“, – paragino A.Zuokas.

Anot jo, stiprėja noras turėti tokią šventę, kokią pats gali susikurti, nes tokia šventė turbūt tikriausia. Jokios senos ar naujos tradicijos šventės nesukurs, jei ta šventė bus tik neišvengiama pareiga nueiti į bažnyčią, aplankyti artimuosius ir sočiai pavalgyti.

„Linkiu atgaivą sielai teikiančių susitikimų, gerų pokalbių su artimaisiais ir tiesiog malonaus poilsio“, – palinkėjo vilniečiams miesto meras.

Penktadienį valgo kukliau

Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius sakė, kad Verbų sekmadienį jo šeima eina į bažnyčią, kelerius pastaruosius metus – į Arkikatedrą. Didįjį penktadienį kukliau valgo.

„Šventė laukiama, juk pasibuvimas su artimais žmonėmis – atgaiva. Velykas švenčiame visi kartu: šeima prie bendro stalo, o ant jo – margučiai, baltoji mišrainė ir t. t., – nesivargino daug pasakoti V.Klimantavičius. – Aplankome kapus Rokantiškėse, jei yra galimybė – Pakruojyje.“

Pasiraitoja rankoves

„Velykos – tai džiaugsmas“, – sakė Vilniaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis. Politiko šeimoje pasiruošimas Velykoms, jų sutikimas ir šventimas vyksta nuosekliai.

Vicemero teigimu, ne žmonos vieta per Velykas būti virtuvėje. Tada pats J.Kaminskis pasiraitoja rankoves ir gamina įvairius valgius: kepa kumpį, veršieną, šoninę, slegia vyniotinius.

„Gaminti Velykų patiekalus man didžiulis malonumas. Krienus taip pat ruošiu aš, – pridūrė vicemeras, nebijantis šios “aitrios„ procedūros. – Kiaušinius taip pat aš dažau su vaikais.“

Kaminskiai nudažo 30–40 velykaičių. Vaikai bando eksperimentuoti su įvairiais dažais, tačiau tėvas laikosi tradicijų – kiaušinius merkia į svogūnų lukštus.

Šeštadienio vidudienį, kai Vilniaus bažnyčiose pradedami šventinti Velykų valgiai, Kaminskių šeima jų pašventinti neša į savo – Šv. Jono Bosko parapijos – bažnyčią.

Tradiciją įvedė senelis

Sekmadienį vicemero šeima eina į Prisikėlimo mišias. Gal pašnekovas kada nors yra jas praleidęs? „Jų neįmanoma praleisti“, – pabrėžė J.Kaminskis.

Po pusryčių jie važiuoja į kapines aplankyti senelių, giminių kapų. Tada giminaičiai susirenka pas kurį nors iš pusbrolių švęsti Velykų. Tą tradiciją įvedė senelis. Jaunoji karta iki šiol jos laikosi. Jei geras oras, būrys giminaičių traukia į gamtą.
„Būna didelė mūsų kompanija – apie 20 suaugusiųjų, apie 20 vaikų, – vardijo J.Kaminskis. – Vaikštome po Lazdynus, praeiname pro buvusią tėviškę, senelio sodą Architektų gatvėje. Dabar ten yra vaikų darželis.“

Nusprendę atsipūsti, giminaičiai ridinėja velykaičius.

Pasivaišina ir išsiskirsto

„Eiti ankstų rytą į Prisikėlimo mišias neplanuojame, nes namuose krykštauja mažas žmogutis“, – sakė vicemeras Romas Adomavičius, omenyje turėdamas pustrečių metų dukrelę Reginą.

Per Velykas R.Adomavičius su drauge Laura ir dukterimi važiuos į Miroslavą ir Alytų. Ten lankysis bažnyčioje, paskui – pas gimines.

„Susirenkame pas vieną ar kitą brolį, pasikalbame, pasivaišiname ir išsiskirstome. Miroslave aplankome tėvų kapus“, – pasakojo vicemeras.

Velykos jam – tai pavasaris, atgimimas, susitaikymas, gera nuotaika. Dabar jis turi daug laisvo laiko. Kadangi yra laikinai nušalintas nuo darbo, į savivaldybę nevaikšto.

Proga aplankyti tėvus

„Jokių velykinių ritualų neturime. Pas mus yra toks paprotys: Velykos, kaip ir Kūčios, – tai šeimos šventė, – sakė vicemeras Jonas Pinskus. – Ta proga stengiamės nuvažiuoti pas tėvus. Dažnai važiuojame į Kuršėnus pas mano mamą, nes kitaip vis laiko trūksta. Velykos – gera proga aplankyti tėvus.“

Pinskų namuose taip pat būna paruoštas vaišių stalas, ant kurio visada puikuojasi lėkštė dažytų kiaušinių.

Religinė Velykų reikšmė J.Pinskui nėra tokia svarbi: „Aš nesu labai tikintis. Bet tiek per Velykas, tiek per Kūčias, tiek kitom progom su žmona apsilankome bažnyčioje. Anksčiau bažnyčioje, ypač per Velykas, lankydavomės dažniau.“