„MG Baltic“ koncernui atstovauja prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro darbą palikęs Linas Belevičius. Pernai specialiuoju liudininku apklausiamą „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų į Specialiųjų tyrimų tarnybą lydėjo advokatas Rolandas Tilindis, prieš kelerius metus pasitraukęs iš Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vadovo posto.

Specialiuoju liudytoju apklausiamą „MG Baltic“ valdybos narį Romaną Raulynaitį lydėjo iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro posto į advokatus pasitraukęs Giedrius Danėlius. Suimtam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimundui Kurlianskiui atstovavo buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Dabar R. Kurlianskį gina ir buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.

Prieš kelerius metus pakeistas Advokatūros įstatymas leidžia 10 metų darbo stažą turintiems prokurorams advokato egzaminą išlaikyti palengvinta tvarka, tačiau ar perėjusiam į kitą barjero pusę pareigūnui nekyla grėsmė nusižengti, panaudojant savo ryšius ir žinias advokato darbe?

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė rašte „Savaitei“ paaiškino, kad baigusiems tarnybą prokurorams taikomos tos pačios, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos – nustojęs eiti pareigas buvęs valstybės tarnautojas metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Generalinės prokuratūros atstovė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais advokatu tapusį buvusį kolegą nušalinti gali reikalauti prokuroras.

Buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį ginantis S. Slapšinskas prokuroro mantiją nusivilko 2016 m. ir tais pačiais metais perėjo į advokatų gretas, nepaisydamas metų vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio, kurį nurodo prokuratūros atstovė. S. Slapšinskas tikina, kad pažeisti neegzistuojančios teisės normos neįmanoma.

Simonas Slapšinskas/Youtube stop kadras

„Atvėsimo” laikotarpis negali būti be tam tikrų kompensacijų iš valstybės pusės. Natūralu, kad jei mes kalbame apie teisėsaugos pareigūnus, išėjusius į privatų sektorių, turėtų būti įstatymu numatyti du dalykai: visų pirma, draudimas eiti tam tikras pareigas, kurios vienaip ar kitaip siejasi su anksčiau eitomis pareigomis, bet tuo pačiu, valstybė turi užtikrinti ir kompensaciją tam laikotarpiui. Deja, to nėra, o pats draudimas yra pakankamai neapibrėžtas – neaišku kas yra draudžiama ir kodėl draudžiama“, – sakė advokatas S. Slapšinskas.

Anot Vilniaus universiteto docento Algimanto Čepo, advokatams vargu ar galima taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatą dėl „atvėsimo“ laikotarpio. Aukštas pareigas ėjusiems prokurorams, kontroliavusiems šimtus ikiteisminių tyrimų, gali kilti problemų ir kelerius metus, kol dėl šių bylų nepasisakys teismai.

„Sekant įstatymo raidę, tas draudimas yra taikomas tik tiems, kurie konkrečiai patys vedė tą bylą būdami prokurorais.  Tačiau teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismai neleidžia būti advokatais ir aukštesniesiems prokurorams, kurie patys, nors nevedė bylos, bet kontroliavo tos bylos eigą“, – pasakojo VU Filosofijos fakulteto docentas dr. Algimantas Čepas.

Advokatų tarybos narys Valdemaras Bužinskas neneigia, kad dėl tokių situacijų iš teisėsaugos atėjusiems advokatams problemų pasitaiko.

„Atkreipus dėmesį, jie arba nusišalina, tą galiu patvirtinti gyvu pavyzdžiu, netgi ir mano byloje taip yra buvę, arba tada kiti proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad jie nusišalintų arba pakeistų advokatą. Yra taip buvę“, – teigė Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

S. Slapšinskas sako, kad siekdamas išvengti interesų konflikto, jis priverstas laikytis griežtų ribojimų.

„Per dvejus metus, per kuriuos aš užsiimu privačia praktika, nė karto neatstovavau kliento, kurio byla būtų vedama mano vadovauto departamento prokuroro. Iš esmės yra visai kiti padaliniai, ir bent jau pirmus metus aš sąmoningai stengiuosi vengti galimų interpretacijų ir tiesiog nesiimu pavedimų bylose, kuriose gali būti bet koks interesų konfliktas“, – pasakojo S. Slapšinskas.

V.Bužinskas sako, kad Advokatų taryba nerenka statistikos, kiek advokatų turi teisėsaugininko darbo praeitį, tačiau, anot jo, prokurorų srautas pastebėtas konkrečiu laikotarpiu.

„Taip susiklostė, kad per įvairias reformas ar per tas vadinamas pseudo reformas, kad tas institucijas paliko pareigūnai, kad ir buvę prokurorai, kuriems tikrai nėra malonu užeiti į savo buvusias darbovietes“, – kalbėjo Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 2008 m. šalies prokuratūroje dirbo 863 prokurorai,  2010 m., kai į generalinio prokuroro postą paskirtas Darius Valys, buvo likę 833. Po penkerius metus trukusių reformų su darboviete atsisveikino 124 prokurorai, 2015 m. jų liko 709. Per 2 Evaldo Pašilio vadovavimo metus pasitraukė 37, šiuo metu Lietuvoje yra 672 prokurorai.

Advokatas Artūras Paulauskas 1994 m. lapkritį, būdamas generaliniu prokuroru, palaikė valstybinį kaltinimą žurnalisto Vito Lingio nužudymo byloje, prašė žmogžudystės užsakovą „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę nuteisti myriop sušaudant. A. Paulauskas prisimena, kad už „Vilniaus brigados“ vadeivų nugarų sėdėjo patyrę advokatai, ir jų argumentus reikėjo motyvuotai atremti. Anot A. Paulausko, teismų laukia sudėtingos bylos ir prokuratūros „nukraujavimas“ neliks be pasekmių.

Artūras Paulauskas/ Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiandien prokurorų pusėje yra mažiau profesionalūs, mažiau pasiruošę žmonės, ir tie prokurorai, kurie pereina į advokatų pozicijas, yra stipresni. Ir jeigu mes to santykio nekeisime, ir tą santykį paliksim tokį, koks yra, arba tokią praktiką išvaryti gerai dirbančius žmones iš darbo, tai tikrai prokurorams reikės ypatingai paprakaituoti, kad galėtų apginti savo kaltinamąsias išvadas“, – sakė 1990–1995 m. generalinis prokuroras A. Paulauskas.