- Rytis Laurinavičius / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eglynus puola kenkėjai. Žievėgraužiai tipografai prasiskverbia po medžio žieve, taip pažeisdami augalą iš vidaus, vėliau medis žūva. Šios problemos prevencija paprasta – kuo greičiau nukirsti medį, kol jis neužkrėtė kitų. Vabalų taip prisidaugino, kad Aplinkos ministerija nutarė – Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono miškuose paskelbta stichinė nelaimė. Įvedus šį nutarimą – bus dažniau žvalgomasi eglynuose. Miškų savininkai turės ypač atkreipti dėmesį ar jų valdomuose plotuose nėra išdžiūvusių eglių.
Miškininkas parodė medžių kenkėją – žievėgraužį tipografą, pastarasis slepiasi po žieve. Šis vabalas dažniausiai puola egles, besigriauždamas po žieve – pažeidžia patį medį.
„Jeigu pastebėjome žalius byrančius spyglius ar rausvas išgraužas ant medžio, kurios tarsi primena maltą kavą, tai 100 proc. požymis, kad tokiame medyje apsigyveno žievėgraužis tipografas. Medžio išgelbėti tikrai nepavyks“, – aiškino Miškų tarnybos sanitarinės apsaugos skyriaus atstovas Kęstutis Grigaliūnas.
Žievėgraužis tipografas. LNK stop kadras.
Kenkėjas plinta labai greitai, tad norint išsaugoti sveikus medžius, būtina užkirsti jam kelią.
„Vienintelė mūsų užduotis – laiku pastebėti tokius medžius. Ir kol kenkėjai nepasidaugino, pašalinti juos iš miško“, – teigė K. Grigaliūnas.
Valstybinė miškų urėdija sako, kad pastaruosius trejus metus žievėgraužių daugėja, o eglynai pažeidžiami vis labiau. Tai ypač juntama Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose.
„Siekiant sumobilizuoti miškininkus, tiek valstybinės miškų urėdijos specialistus, tiek privačių miškų savininkus – paskelbta stichinė nelaimė. Ir dar didesnis dėmesys turi būti skiriamas eglynų žvalgymui“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Miškų savininkai per dešimt dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę privalo apžiūrėti savo miško valdas. Tačiau tą padaryti ne visada paprasta, miško savininkai retai šalia jo gyvena.
„Pavyzdžiui, vilnietis turi miško Klaipėdos rajone ar Zarasuose. Ir jeigu žmogus aktyvus, turintis darbo, tai jis kiekvieną dieną ten nevažiuos“, – sakė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.
Miškų savininkų asociacijos vadovas piktinasi. Jau pavasarį buvo skambinama pavojaus varpais dėl medžių kenkėjų, tad stichinę padėtį skelbti reikėjo kur kas anksčiau.
Šiandieninis aplinkos ministro sprendimas, paskelbti stichinę nelaimę Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose, jis – teigiamas, bet labai stipriai pavėluotas.
„Šiandieninis aplinkos ministro sprendimas, paskelbti stichinę nelaimę Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose, jis – teigiamas, bet labai stipriai pavėluotas“, – teigė A. Gaižutis.
Su žievėgraužiais Europa kovoja pastaruosius penkerius metus. Lietuvoje ši problema atsirado prieš dvejus metus.
„Šiandien rodome, kad yra pasiekta 200 tūkst. kubinių metrų. Tai nėra kažkoks labai ypatingas kiekis, bet dar tik vasaros pradžia. Jeigu bus šilti orai, tai populiacija gali didėti“, – kalbėjo V. Kaubrė.
Gamtos fondo vadovas sako, kad daugiau nei prieš 60 metų buvo pridaryta klaidų. Anot pašnekovo, ištisi plotai buvo užsodinti eglynais, į juos neįmaišant kitų medžių.
„Yra tam tikra riba, nes jis atsiremia į kitą medžių rūšį, kuria jis nesimaitina. Ir staiga tas židinys lokalizuojasi. Bet kai yra tokie dideli plotai, tada tai plėtrai – nepaprastai geros galimybės“, – tikino Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.
Praėjusiais metais buvo užfiksuota apie 1 mln. kubinių metrų pažeistų eglių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...