Eglynus puola kenkėjai. Žievėgraužiai tipografai prasiskverbia po medžio žieve, taip pažeisdami augalą iš vidaus, vėliau medis žūva. Šios problemos prevencija paprasta – kuo greičiau nukirsti medį, kol jis neužkrėtė kitų. Vabalų taip prisidaugino, kad Aplinkos ministerija nutarė – Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono miškuose paskelbta stichinė nelaimė. Įvedus šį nutarimą – bus dažniau žvalgomasi eglynuose. Miškų savininkai turės ypač atkreipti dėmesį ar jų valdomuose plotuose nėra išdžiūvusių eglių.
Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų skelbiama stichinė nelaimė, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, kad jų mediena itin svarbi pramonei, bet ir todėl, kad miškams sparčiai nykstant tenka ieškoti kuo pakeisti nykstančius medžius.
Miškuose besilankantys žmonės neabejotinai turėjo pastebėti džiūstančius eglynus. Eglės džiūsta, nes jose apsigyvena pavojingiausias medžių liemenų kenkėjas – kinivarpa žievėgraužis tipografas. Šiemet šio vabalo populiacija buvo ypač gausi.
Vilniuje vasaros pabaigoje kris šimtai medžių. Antakalnyje, Rokantiškėse, Bajorų miške ir miesto pakraštyje link Gariūnų čia bus pjaunamos šimtametės eglės. Esą jas sparčiau užpuolė daugiau nei 25 metus Lietuvoje aptinkama žievės graužikų populiacija. Miškininkai atviri – per dešimtmetį Lietuvoje eglių išvis gali nelikti, praneša LNK.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, išžvalgė net 113 000 hektarų pagal amžių ir rūšinę sudėtį atrinktų Lietuvos miškų ir net beveik 70 000 hektarų aptiko žievėgraužio tipografo apniktų medžių židinius.
Dar visai neseniai mokslininkai nerimavo, kad Lietuvos eglynai gali imti nykti dėl plintančių ligų, kenkėjų protrūkių, netinkamų miškininkavimo sprendimų. O štai dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis jau skelbia džiugią žinią – eglynai atsigauna. Pastaraisiais metais globali aplinkos kaita lemia intensyvų jų prieaugio didėjimą.