Lietuva jau pradeda rengtis valstybės atkūrimo šimtmečiui, nors šis jubiliejus bus minimas tik po daugiau kaip penkerių metų.

Seimas priėmė nutarimą

Pavasarį priimtu Seimo nutarimu 2018-ieji paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. "1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas žymi išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį ir pradeda Lietuvos kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės istoriją", – teigiama nutarime.

Jame visos valdžios institucijos raginamos 2012–2018 m. ypatingą dėmesį skirti "visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti".

Vyriausybei iki šių metų spalio pasiūlyta parengti specialios valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos metmenis ir sudaryti koordinacinę programos įgyvendinimo grupę.

Vyriausybė ir savivaldybės raginamos užtikrinti deramą minėjimo programos finansavimą.

Pasiūlymų dar negausu

Jau iki šių metų rugsėjo 10 d. valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos ir bendruomenės paragintos teikti pasiūlymus atkurtos valstybės šimtmečio paminėjimo programai parengti.

Nors iki nustatyto termino liko vos kelios savaitės, pasiūlymai teikiami vangiai. "Atostogų metas, – skėstelėjo rankomis Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Sinkevičiūtė. – Dabar tik kartkartėmis paskambina pasiteirauti dėl to, kokio pobūdžio projektai galėtų sudominti programos rengėjus. Tikimės, kad po atostogų pasiūlymų jau turėsime, jie galbūt pasipils prieš pat laikotarpio pabaigą."

Ne per anksti

Pasak I.Sinkevičiūtės, prieš penkerius metus pradėti rengtis 2018-aisiais vyksiančiam minėjimui ne per anksti: "Kai kurie minėjimo programos projektai bus ilgalaikiai, pavyzdžiui, kokios knygos galėtų būti parengtos iki to laiko, kokios istorinės studijos atliktos, kokie paminklai galėtų atsirasti ir taip toliau."

Dar neaišku, kiek šalies biudžetui kainuos atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimas ir pasirengimas jam. "Apie tai dar anksti kalbėti. Tik kai bus aiški programa, kai bus patvirtinti projektai, bus galima matyti bent preliminarius skaičius", – kalbėjo specialistė.

Kita vertus, anot jos, į preliminarią programą bus įrašyti tik tie ilgalaikiai pasirengimo minėjimui projektai, kuriems įgyvendinti atsiras atitinkamas finansavimas.

Apie tai, kad jau dabar reikėtų rengtis 2018-ųjų iškilmėms, yra kalbėjusi ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios iniciatyva buvo priimtas Seimo nutarimas šiuo klausimu.

Perlaidosime A.Smetonos palaikus?

Neatmetama, kad iki 2018 m. bus apsispręsta perlaidoti buvusio Lietuvos Tarybos nario, pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. į užsienį pasitraukęs A.Smetona 1944 m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą savo sūnaus bute Jungtinių Amerikos Valstijų Klivlando mieste. Buvęs Lietuvos vadovas pirmiausia buvo palaidotas Klivlando "Knollwood Cemetery Mausoleum". Tačiau 1975 m. jo palaikai perkelti į "All Souls" kapines Čerdono miestelyje.

Iki šiol A.Smetonos šeima ir artimieji prieštaravo, kad prezidento palaikai būtų perkelti į Lietuvą.

Tačiau politikai turi slaptos vilties, kad per artimiausius kelerius metus iki atkurtos valstybės šimtmečio dėl A.Smetonos perlaidojimo bus susitarta.

Prezidento A.Brazausko iniciatyva

Tai jau nebe pirmas atvejis, kai Lietuva dideliems valstybiniams jubiliejams pradeda rengtis dar gerokai prieš priartėjus pačiai iškiliai datai.

Dar 1997 m. gegužę tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas savo pasirašytu dekretu sudarė specialią valstybinę komisiją pasirengti Lietuvos tūkstantmečio minėjimui. Šis jubiliejus buvo tik 2009-aisiais, tad pasirengimas jam prasidėjo prieš 12 metų iki pačių iškilmių.

Valstybinės komisijos sudėtis buvo išties solidi: visi trys valstybės vadovai – prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras, taip pat dar dvi dešimtys aukščiausio rango valstybės pareigūnų, didžiausių miestų merai, muziejų direktoriai, visuomenės veikėjai.

1998-aisiais prie prezidentūros pradėjo veikti A.Brazausko įsteigta Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, kurios vadovu buvo paskirtas istorikas Gediminas Ilgūnas.

Tiek komisija, tiek direkcija iki pat 2009-ųjų koordinavo įvairius pasirengimo jubiliejiniams metams projektus.