Tyrimas: neįgalius vaikus bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų

Vaikus su negalia ar turinčius specialiųjų poreikių bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos šią savaitę paskelbtas tyrimas.

Jo duomenimis, su teiginiu „Vaikai su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymo poreikių turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse“ visiškai arba iš dalies sutiko 43 proc. respondentų.

Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc., o 25 proc. apklaustųjų neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu, šių metų rugsėjį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenis skelbia Lygių galimybių kontrolieriais tarnyba.

45 proc. apklaustųjų teigė, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais su negalia ir specialiaisiais ugdymo poreikiais. Visai arba iš dalies nesutiktų 31 proc., neapsisprendę buvo 24 proc. apklaustųjų.

„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus taip atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę – arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek žmonėms su negalia, tiek negalios neturintiems“, – apklausos duomenis komentavo lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu rugsėjo 15–24 dienomis apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų respondentų.

Nuo 2024 metų įsigalioja Švietimo įstatymo nuostata, kad bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus bus papildomai skirta 136,1 mln. eurų.

Klasėje mokantis specialiųjų poreikių vaikams, kartu su mokytoju turi dirbti ir kiti specialistai: specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti pagalbą teikiantys pedagogai, taip pat mokytojų padėjėjai. Praėjusiais mokslo metais šalyje buvo užimti 3836 švietimo pagalbos specialistų etatai, taip pat dirbo 3415 mokytojo padėjėjų.

Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Visi vaiki turi mokytis

Visi vaiki turi mokytis portretas
kartu.O agresyvius teroristus reiktų atskirti kaip pasiutusius šunis.Deja, perdėta tolerancija krypenoms ,vadinama demokratija,suteikia neribotas teises visokiam brudui .

LIETUVOJE NE TA ATMOSFERA

LIETUVOJE NE TA ATMOSFERA portretas
Šiandien moksleiviai geriau žino savo TEISES nei PAREIGAS. Jie jau tyčiojasi iš mokytojų, o tuos nelaimingus vaikus tiesiog niekins. Tuo net neabejoju. Šiandien jie žymiai piktesni. Apie ką čia kalbama. Net seimo nariai, vyriausybė tyčiojasi iš eilinių Lietuvos piliečių. Kaip sakoma - žuvis genda nuo galvos...

Jovani

Jovani portretas
Tada turėtų mokytojai turėti asistentą, o sveikiems vaikams būtų tik geriau, labiau vertintų, kad patys yra sveiki.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių