Žemės dieną politikai kviečiami grįžti prie miškų apsaugos: nepakanka atsodinti iškirstus medžius

  • Teksto dydis:

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos.

Nevyriausybininkai pabrėžia, kad nepakanka vien atsodinti iškirstus miškus. Tam, kad miškų ekosistemos išliktų ir klestėtų, būtina mažinti ūkinių kirtimų užmojus, ypač saugomose teritorijose ir prie gyvenviečių, taip pat reikšmingesnę dalį miškų skirti gamtai ir rekreacijai, rašoma Aplinkosaugos koalicijos ir gamtiniu, socialiniu bei ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos siekiančios organizacijos „Girių spiečius“ pranešime žiniasklaidai.

Miškų ekosistemos palaiko gyvybę Žemėje, absorbuoja klimato kaitą sukeliantį anglies dioksidą, teikia žmonėms įvairių naudų, tačiau miškų politika Lietuvoje yra sukoncentruota į vieną miškų teikiamą naudą – medieną. Visuomenininkai ne vienus metus kviečia keisti šią politiką kaip žalingą aplinkai ir visuomenei.

Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, išsiųstas bendras kreipimasis dėl miškų ateities yra dar viena pastanga parodyti politikams, kad miškai visuomenei rūpi, o esama miškų būklė ir politikų veiksmai jos netenkina.

„Įvairiomis veiklomis užsiimančios nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, dėl miškų susibūrusios į Girių spiečių, nori to paties – kad po 20 metų bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, o Lietuva garsėtų kaip išsaugotų ir atkurtų gamtiškai vertingų miškų šalis. Politikai privalo tai girdėti“, – sako L. Paškevičiūtė.

Sengirės fondo, išperkančio miškus tam, kad jie būtų apsaugoti nuo ūkinės veiklos, valdybos narys Mindaugas Lapelė antrina, kad dabartinėje miškų naudojimo ir apsaugos politikoje nelabai belikę vietos girioms ir sengirėms bei jų gyventojams.

„Miškai iškertami, atsodinami ir vėl iškertami, neleidžiant juose formuotis gyvybe turtingoms ekosistemoms. Iš kirtavietėse sodinamų monokultūrų tikras miškas neužaugs ir per šimtą metų. Turime suteikti apsaugą tiems brandiems turtingiems miškams, kurie vis dar žaliuoja“, – pabrėžia jis.

Visuomenininkai ragina politikus prisidėti prie miškų ateities vizijos įgyvendinimo konkrečiais darbais: pradėti miškų politikos pokyčius nuo valstybinių miškų, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų atsisakoma išplyninančių kirtimų, skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus ir kita.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kol nebus stabdomas eglučių kirtimas Kalėdoms,

Kol nebus stabdomas eglučių kirtimas Kalėdoms, portretas
Tol kalbos apie miškų išsaugojimą bus tuščias oro virpinimas ...

Pritariu-

Pritariu- portretas
stabdyti plynus kirtimus.Tai yra barbarizmas.Turi būti tik selekciniai kirtimai esant pašalui,paliekant motininius medžius.Bet,tai labai nepatogu kombainininkams.

Sūduvis

Sūduvis portretas
Visų pirma tai reikia pakabinti visus tuos, ant dar likusių medžių, kas parduoda leidimus sveikų miškų plynam kirtimui, na žinoma kas duoda leidimus sveikų medžių kirtimui miestuose pakelėse atskiruose medžių gojeliuose.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių