Po 50 minučių trukusio pokalbio telefonu – antro per kiek daugiau nei tris savaites – abu prezidentai užsiminė remiantys tolesnę diplomatiją dėl įtemptos priešpriešos tarp Rusijos ir Vakarų šalių, iškilus nuogąstavimų, kad Maskva planuoja įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas tvirtino, kad Kremlius apskritai buvo „patenkintas“ įvykusiomis derybomis. JAV aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sakė, kad pokalbio tonas buvo rimtas, kalbėta iš esmės.

Tačiau prieš sausio 10-ąją įvyksiančias JAV ir Rusijos aukšto rango pareigūnų derybas nebuvo slepiami rimti šalių nesutarimai ar pavojingai dideli statymai Rytų Europos pakraščiuose.

JAV prezidentas „aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės bei partnerės ryžtingai reaguos, jeigu Rusija toliau veršis į Ukrainą“, pranešime teigė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki).

J. Ušakovas, turėdamas galvoje ne kartą pareikštus Vašingtono grasinimus Ukrainos užpuolimo atvejų įvesti naujų ekonominių sankcijų, sakė: „Tai būtų milžiniška klaida. Tikimės, kad taip nenutiks.“

J. Ušakovas taip pat tvirtino V. Putiną pasakius J. Bidenui, jog iš sausį Ženevoje įvyksiančių pokalbių dėl saugumo garantijų Maskvai reikalingi konkretūs rezultatai. Baltieji rūmai savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtonas taip pat nori veiksmų.

„Prezidentas Bidenas pakartojo, kad esminę šių dialogų pažangą galima pasiekti tik deeskalavimo, o ne eskalavimo aplinkoje“, – sakė J. Psaki.

Kremlius pažymėjo, jog J. Bidenas akcentavo ypatingą Rusijos ir JAV atsakomybę už stabilumo užtikrinimą Europoje ir bendrai pasaulyje, taip pat kad Vašingtonas neketina Ukrainos teritorijoje dislokuoti puolamosios ginkluotės.

„Rusai pateikė išsamų atsakymą į Joe Bideno vėl paminėtą „plačių“ sankcijų Rusijai variantą, jei eskaluotųsi situacija dėl Ukrainos. Konkrečiai pasakyta, kad tai būtų rimčiausia klaida, faktiškai galinti visiškai nutraukti Rusijos ir Amerikos santykius“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Kariai ir reikalavimai

Vašingtonas ir kitos Vakarų šalys skambina pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

2014 metais Maskva jau aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, be to, ji yra kaltinama teikianti paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje per konfliktą, jau nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Maskva pajėgų buvimą prie Ukrainos sienų vadina saugojimusi nuo NATO plėtros, nors Ukrainai nėra pasiūlyta narystė šiame kariniame aljanse.

Gruodžio viduryje Rusija paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių bei nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu atmetė, anot jų, Kremliaus užmojį diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį.

Kaip pabrėžiama po J. Bideno ir V. Putino pokalbio Kremliaus paskelbtame pranešime, JAV vadovas Rusijos lyderiui pasakė, kad Ukrainoje nebus dislokuota JAV puolamosios ginkluotės. Tačiau Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas tik pavirtino esamą politiką.

„Prezidentas Bidenas pasakė, kad JAV toliau teikia ginamąją saugumo pagalbą Ukrainai ir nesiūlo puolamųjų ginklų. Tai nebuvo naujas įsipareigojimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas amerikiečių pareigūnas.

JAV pareigūnai pakartojo įspėjimus dėl griežtų, Vašingtono ir Europos Sąjungos sostinių remiamų ekonominių sankcijų, jei Rusija vėl pultų Ukrainą.

J. Bidenas „išdėstė du kelius“, sakė vienas JAV administracijos aukšto rango pareigūnas. Pasak jo, „vienas jų yra diplomatijos kelias... o kitas kelias labiau susijęs su atgrasymu, įskaitant rimtą kainą“.

Parama Ukrainai

Per derybas sausio mėnesį Rusijos pareigūnai atskirai susės su JAV, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – regioninio saugumo forumo, taip pat apimančio Jungtines Valstijas – derybininkais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad delegacijoms Ženevoje vadovaus rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman).

Kijevas savo ruožtu siekia užsitikrinti, kad nebūtų atribotas nuo jokio platesnio susitarimo.

JAV pareigūnai primygtinai pabrėžia, kad joks sprendimas nebus priimtas už ukrainiečių nugarų ir kad nors ginti Ukrainos nebus siunčiama jokių JAV  karių, Kijevui teikiama parama ginkluote ir kitomis kariuomenei reikalingomis priemonėmis būtų išplėsta, jeigu Maskva ryžtųsi atakuoti.