– Aukso kainos šoko į viršų. Kokios yra to priežastys?

– Aukso kainos paprastai juda dėl dviejų svarbių priežasčių. Viena yra infliacija, kitas dalykas yra karai ir visokios nestabilios politinės situacijos. Tai būtent užpultas Izraelis buvo priežastimi, dėl ko aukso kainos šovė į viršų. Dalis investuotojų tiesiog bando apsaugoti savo lėšas ir dėl to nusipirko aukso. Dalis žmonių, suprasdami, kad bus toks judėjimas, taip pat pirko auksą, bandydami iš to uždirbti – t. y. užbėgti už akių ir paskui parduoti tą auksą spekuliatyviai, brangiau ir tai kai kam pavyko.

– Tai ką reikėtų dabar daryti – ar susiimti ir pirkti aukso atsargas, kai dabar turime tokį nestabilų periodą pasaulyje?

– Jeigu iki šiol to nedarėte, tai, manau, kad to daryti nereikia. Auksas nelabai gali būti ilgalaikė investicija, nes, nors ir atrodo, kad jis visada brangsta, bet iš tikro labai svyruoja. Vos pasitaisius politiniai situacijai krenta žemyn ir pan. Pavyzdžiui, auksas per sudėtingą laikotarpį 1980 m. kainavo lygiai tiek pat, kiek ir 2007 m. Prireikė kone 30 metų, kad kaina grįžtų atgal. Reiškia, tai yra spekuliatyvi investicija, kurią reikia suprasti. Ir bėgti pirkti nėra patarimas. Kažkokia dalis investicijų – jeigu jau investuojame, suprantame riziką, svyravimus ir panašiai – portfelyje gali būti, bet, kaip ir minėjau, tai nėra ilgalaikė investicija, tai yra trumpalaikis spekuliavimo instrumentas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, o tie, kurie jau turi aukso atsargų – galbūt įsigijo per karą Ukrainoje, nes taip pat buvo šokusios aukso kainos į viršų – galbūt dabar pats laikas parduoti sukauptas atsargas?

– Aš net neabejoju, kad tai šiek tiek net koreguos aukso kainą ateity, nes per labai trumpą laiką, po karo Izraelyje, kaina šoktelėjo kone 10 proc. Tai ypatingai fiksuos pelnus tie, kurie spekuliatyviai, sąmoningai pirko. Ar parduoti seniau pirktą auksą? Čia jau sprendžia kiekvienas pagal savo investavimo strategiją.

– Į juvelyrinius dirbinius taip pat žmonės investuoja. Kuo tai skiriasi? Tai tikrai nėra ta pati rūšis.

– Tikrai ne. Investicinis auksas yra grynas, paprastai plytelių pavidalu. O juvelyriniai papuošalai, visi suprantame, kad ten gali pusę kainos ar daugiau sudaryti meistro darbas. Reiškia, kad pirkdami papuošalus, deja, bet su investicijomis mažai ką turim bendro.

– Kiek infliacija gali reguliuoti aukso kainas, kiek gali padaryti svyravimams pokyčių?

– Na, galima sakyti, kad mes jau nesame tokios infliacijos gniaužtuose, kokia buvo praeitais metais. Pasauliniu mastu infliacija traukiasi, Lietuvoje taip pat. Ir tikėtina, kad mes grįšime į labai normalius dydžius, kurie suvokiami iki kokių 3 proc. Tai auksui iki Izraelio karo tai buvo priežastis dėl ko jo kaina koregavosi. Tai yra nuo tų 2000 dolerių buvo kritusi iki 1800 dolerių ir kėsinosi eiti dar žemiau.

Pats paprasčiausias būdas visgi yra pirkti taip vadinamą popierinį auksą t. y. vertybinius popierius, kurie leidžia gauti dalį aukso.

– Kur reikėtų pirkti auksą?

– Jeigu perkame fizinį auksą iš distributorių, tai labai tikrinčiau kainą. Kokia yra rinkos kaina ir už kiek parduoda. Nes gali būt, kad komisinis mokestis gali siekt 5 proc. ar daugiau. Tokiu atveju pirkdami ir parduodami mes labai stipriai permokame. Pats paprasčiausias būdas visgi yra pirkti taip vadinamą popierinį auksą t. y. vertybinius popierius, kurie leidžia gauti dalį aukso.

– Jūs užsiminėte apie ateities perspektyvas. Ar gali būti taip, kad greitu metu aukso kaina perkops ir 2000 eurų ribą?

– Na, visko gali būti rinkose. 2 tūkst. riba yra kol kas tokia užburta – vos auksas perlipa 2000 dolerių lygį ir vėl grįžta atgal. Situacija pasitaiso ir vėl grįžta atgal. Tai kaip bus šį kartą – matysime. Tai yra sunkiai prognozuojamas instrumentas, nes jis neturi pinigų srautų, neuždirba pelno, negeneruoja pajamų. Atvirkščiai, reikia jį saugoti ir patirti tam tikrus kaštus. Tai ar bus virš 2000 dolerių, mes pamatysime. Bet jeigu politinė situacija prastėtų, kariniai konfliktai plėstųsi, taip, jis galėtų peržengt tą ribą.