- Živilė Aleškaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą Maskvos ir Kyjivo delegacijos susitiko slaptose taikos derybose Baltarusijoje, pagrindiniam Ukrainos derybininkui prireikė mažiau nei valandos, kad jis prarastų viltį.
Karui užbaigti Rusija buvo atsiuntusi buvusį kultūros ministrą, liūdnai pagarsėjusį daktaro disertacijos plagijavimo skandale, ir ugningą nacionalistą, kuris neseniai buvo susidūręs su kaltinimais seksualiniu priekabiavimu.
„Praėjus maždaug 45 pirmojo derybų raundo minutėms paaiškėjo šių žmonių intelektinis lygis – jų nesupratimas, kad karas yra karas“, – neseniai Kyjive duodamas interviu AFP sakė Mychailas Podoliakas.
„Šie žmonės nebuvo pasirengę derėtis. Jie buvo tik techniniai darbuotojai, beveik neturintys įtakos Rusijoje. Jie atvyko, perskaitė tam tikrus ultimatumus, ir viskas!“ – pridūrė Ukrainos prezidento patarėjas.
Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai šie susitikimai žlugo, vis dažniau pasigirsta raginimų Ukrainos pareigūnams grįžti į derybas su Kremliumi ir diplomatinėmis priemonėmis susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo.
Šie raginimai ėmė skambėti po vilčių nepateisinusio Ukrainos kontrpuolimo, per kurį, nepaisant Vakarų ginklų atsargų, nepavyko atkovoti teritorijų pietuose ir rytuose. Be to, jie vis dažniau išsakomi didėjant susirūpinimui dėl Vakarų įsipareigojimo remti Ukrainą ir dėl amunicijos tiekimo sutrikimų.
„Nepataisomas melagis“
Tačiau Ukraina apie derybas nebekalba.
Pareigūnai sako, kad beveik visus susitarimus, kuriuos Kyjivas sudarė po Sovietų Sąjungos žlugimo, Maskva sulaužė, todėl sėsti už stalo su Rusija geriausiu atveju yra beprasmiška, o blogiausiu – pavojinga.
„V. Putinas yra nepataisomas melagis, kuris, likus kelioms dienoms iki invazijos 2022 metų vasario mėnesį, žadėjo užsienio šalių lyderiams, kad nepuls Ukrainos“, – neseniai sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
V. Putinas neturi ką prarasti apsimesdamas, kad nori taikos.
Jis citavo 1994, 1997, 2014 ir 2015 metų susitarimus, kuriais Rusija sutiko pripažinti ir gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą arba įsipareigoti laikytis kovos sąlygų ir kurių, pasak D. Kulebos, Maskva įžūliai nepaisė.
Pernai spalį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius aneksavo didelius Ukrainos teritorijos plotus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė derybas su Maskva, kol V. Putinas yra valdžioje.
Šį sprendimą lėmė tai, kad Ukrainoje buvo aptiktos masinės civilių žudynės tokiose vietovėse kaip Buča, kur, pasak V. Zelenskio, dėl žiaurumų įrodymų derybų perspektyva tapo „sunkesnė“.
Kremlius, priešingai, dažnai sakydavo, kad yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Ukraina.
„Rusija niekada neatmetė taikos derybų su Ukraina. Ne Rusija, o Ukraina viešai paskelbė, kad pasitraukia iš derybų proceso“, – šį mėnesį G20 lyderiams sakė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Turime galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“, – sakė V. Putinas.
„Apsimeta, kad nori taikos“
Buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Baltarusijoje Nigelo Gould-Davieso nuomone, Rusijos vadovo komentarus reikėtų vertinti atsargiai.
Kremliui būtų naudinga pradėti derybas, kurios suteiktų jam laiko atkurti savo kariuomenę vėlesnėms atakoms, sakė jis AFP.
Be to, pasak jo, V. Putino komentarai gali būti vertinami kaip pastangos nuraminti rusus, kurie, kaip rodo naujausios apklausos, vis labiau nori, kad karas baigtųsi prieš kovo mėnesį numatytus rinkimus.
„V. Putinas neturi ką prarasti apsimesdamas, kad nori taikos“, – sakė N. Gould-Daviesas.
Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas, dabar gyvenantis JAV, neseniai paskelbtame komentare pasisakė dar tiesmukiau. Pasak jo, V. Putinas „gali apsimesti, kad siekia kompromiso jam palankiu momentu, kad paskui pradėtų karą“.
Atkartodamas Kyjivo poziciją, A. Kozyrevas teigė, kad vienintelis būdas užbaigti karą – tai duoti Kyjivui „pačius galingiausius ginklus, kad šis galėtų kuo greičiau nugalėti okupantus“.
Vis dėlto esama vilties, kad abiejų pusių kontaktai gali duoti vaisių. Tarp tokių – pernykščiai Maskvos ir Kyjivo susitarimai, atskirai pasirašyti su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų krovinių gabenimo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų užtikrinimo. Tačiau nepraėjus nė metams Maskva nutraukė šį susitarimą, teigdama, kad nebuvo atsižvelgta į jos interesus.
Net jei Rusijos ir Ukrainos delegacijos susėstų šiame karo etape, jos neturėtų apie ką kalbėtis, sakė buvęs derybininkas M. Podoliakas.
„Jų argumentai kariniai – „Mes ir toliau jus pulsime“. Mūsų argumentas – „Mes jus nugalėsime“. Tai nėra derybinės pozicijos, – sakė jis agentūrai AFP. – Riba, už kurios nėra kelio atgal, jau peržengta“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepaprastoji padėtis Kretoje: reikalauja vartoti kuo mažiau vandens
Rekordiškai ankstyva, karšta ir sausa vasara privertė skelbti nepaprastąją padėtį viename derlingiausių Kretos salos regionų – Mesaros lygumoje. Dėl sausros, neūkiškumo ir vandens vagysčių pagrindinė užtvanka beveik i&sc...
-
Neramumai lietuvių pamiltoje Turkijoje: galite būti užpulti1
Kol Lietuvoje Seimo nariai kovoja dėl šunų atlaisvinimo nuo grandinių, Turkijoje parlamentarai pasiūlė beglobius gyvūnus marinti. Šalies valdžia skaičiuoja, kad Turkijos gatvėse gali būti daugiau nei 4 mln. šunų. O dalis jų agr...
-
Tarp Vengrijos ir Lenkijos kilo diplomatinis konfliktas dėl skirtingų požiūrių į Rusiją
Tarp Lenkijos ir Vengrijos kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančiai plataus masto karą Ukrainoje. ...
-
Suomija atsisakė rusiškų dujų1
Suomijos valstybės valdoma „Gasum“ nutraukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, kaip ir buvo skelbusi birželio pabaigoje, o jas pakeitė kitų tiekėjų, pirmiausia Norvegijos, produkcija. ...
-
J. Bidenas pristatė planus reformuoti JAV Aukščiausiąjį Teismą1
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį paskelbė apie planus skubiai reformuoti konservatorių dominuojamą Aukščiausiąjį Teismą. ...
-
Pekinas: JAV ir Japonija kuria įsivaizduojamus priešus2
Pekinas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Japonija „kuria įsivaizduojamus priešus“, šioms šalims pasipiktinus Kinijos veiksmais Pietų Kinijos jūroje. ...
-
„Philips“ pelnas per metus išaugo 6 kartus, pajamos nepateisino lūkesčių
Nyderlandų plataus vartojimo prekių ir medicininės įrangos gamintoja „Philips“ antrojo metų ketvirčio grynąjį pelnas padidino 6 proc. dėka vienkartinių įplaukų, tačiau pardavimų pajamos nepateisino lūkesčių. ...
-
Latvija dujų suvartojimą pirmąjį pusmetį padidino 17 procentų
Latvijoje per pirmąjį pusmetį sudeginta 5,08 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 17,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. ...
-
Kosta Rika nepripažino Venesuelos rinkimų rezultatų1
Kosta Rikos prezidentas Rodrigo Chavesas „nesąžiningais“ pavadino sekmadienį Venesueloje vykusių rinkimų rezultatus, kai buvo paskelbta, kad juos laimėjo prezidentas Nicolasas Maduro. ...
-
Estija pradėjo ruoštis trečiosios elektros jungties su Suomija tiesimui
Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ pranešė pateikusi Regionų reikalų ir žemės ūkio ministerijai paraišką dėl specialiosios valstybinio planavimo procedūros trečiosios elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos &b...