Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą.

Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių. Apklausos rodo, kad jis veikiausiai taps politiniu džokeriu, kurio palaikymo, nors ir nenoriai, gali siekti prezidentas Petro Porošenka po ateinantį sekmadienį vyksiančių prezidento rinkimų.

Duodamas interviu Kijeve. O.Liaško – raumeningas vyras griausmingu balsu – sakė neabejojantis, kad jo partija surinks pakankamai balsų, kad jis taptų centriniu veikėju, formuojant valdančiąją daugumą naujos sudėties Aukščiausioje Radoje.

„Aš esu lemiamas žaidėjas“, – 41 metų buvęs žurnalistas pareiškė naujienų agentūrai „Reuters“, prognozuodamas, kad už jo partiją balsuos 15–20 proc. rinkėjų, nors apklausos jam žada tik iki 12 proc. balsų.

Sekmadienį vyksiantys parlamento rinkimai bus pirmieji po praeitą žiemą vykusių Euromaidano protestų, nuvertusių Maskvos palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių ir išjudinusių Ukrainos geopolitinės krizės traukinį. Balsavimas vyks tebesitęsiant konfrontacijai su Rusija ir karui su prorusiškais separatistais, nusinešusiam jau per 3,7 tūkst. žmonių gyvybių.

Daugelio ukrainiečių pažiūros radikalizavosi dėl šio konflikto, lėmusio artimųjų netektis ir sunkumus visoje šalyje.

Tokia padėtis buvo palanki O.Liaško, kuris dar prieš metus parlamente buvo vienišas, daugiausiai ignoruojamas ekscentrikas, gynęs smulkiojo verslo teises, raginęs didinti pensijas ir socialines išmokas, taip pat tūžęs ant turtingų stambiųjų pramonininkų, tapusių oligarchais.

Naudodamasis rinkėjų pykčiu dėl karo atneštų nepriteklių, greitakalbe žodžius žeriantis O.Liaško tapo įnirtingu savanorių kovotojų ir jų sielvartaujančių šeimų gynėju, taip pat kritikuojančiu didžiausius Ukrainos turtuolius, kurie, pasak jo, užsiėmę savais politiniais žaidimais tuo metu, kai kiti žūva.

Jo vadovaujamos Radikalų partijos logotipe pavaizduotos trinagės šakės – įprastas darbo įrankis Ukrainos kaime, neretai tapdavęs protesto ir gynybos priemone. Šakės simbolizuoja O.Liaško išsakytus ketinimus smeigti savo priešams – jis sako norintis išmėžti politiką nuo oligarchų.

Liūdnai pagarsėję vaizdo įrašai 

Tačiau Ukrainos turtuoliai – tik antrieji O.Liaško „neapykantos sąraše“ po Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kai jis kreipiasi į kovotojus fronte, ragindamas tęsti konfrontaciją su Rusiją ir neatiduoti jokių teritorijų separatistams.

„Putinu negalima pasitikėti. Būtų katastrofinė klaida ir apsiskaičiavimas pasitikėti tuo, ką žada Putinas. Šiandien jis kalba, o rytoj – užmiršta“, – politikas sakė duodamas vieną interviu, nutaisęs valdingą toną, kurį jis naudoja savo agitacinėse kalbose.

„Turime būti tokie stiprūs, kad Putinas neitų prieš mus, nes žinotų, kad pralaimės“, – aiškino O.Liaško.

Anksčiau jis kovojo už smulkiojo verslo teises Ukrainoje. Tačiau jis atsigręžė į kitą elektoratą – savanorių sukarintų dalinių kovotojus, anot O.Liaško – „tikruosius patriotus“, kurie kaunasi kartu su vyriausybės pajėgomis prieš separatistus.

Praeitą savaitę jis paskelbė įkuriantis pagalbos centrą suluošintiems kovotojams ir gedinčioms žuvusiųjų šeimoms, vadovavo ceremonijai, per kurią buvo nemokamai skirtas butas vienai karo našlei ir jos vaikams, taip pat įtraukė vieno savanorių bataliono vadą trečiuoju į savo partijos sąrašą.

Kad pritrauktų dėmesį, jis nevengia rizikingų triukų, todėl neretai yra lyginamas su skandalinguoju Rusijos politiku Vladimiru Žirinovskiu.

Rugpjūtį jis priešais televizijos kameras vienas parlamento deputatas trenkė jam kumščiu į veidą ir apsvaigino, kai O.Liaško jį išvadino pilvotu nutukėliu ir apkaltino ignoruojant karių fronte patiriamus sunkumus.

Politinės reklamos vaizdo įrašai, kuriuose O.Liaško rodomas plūstantis ir žeminantis į nelaisvę patekusius separatistus – surištus ir laikomus jo parankinių – atskleidė šio veikėjo tamsiąją pusę, taip pat buvo pasmerkti žmogaus teisių organizacijų.

Viename liūdnai pagarsėjusiame įraše O.Liaško matomas tardantis surištą pusnuogį vyrą, kuris prisipažino esantis separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ buvę „gynybos ministras“. Tas vyras buvo išrengtas iki apatinių, o ant jo kūno matėsi žaizdos.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ rugpjūtį apkaltino O.Liaško dėl „sulaikymo – faktinio pagrobimo – blogo elgesio su asmenimis tame regione ... prieš vaizdo kameras.“

Daugelį metų tenkinęsis marginalo vaidmeniu, jis gegužę daugelį nustebino likęs trečias per prezidento rinkimus. Apklausos rodo, kad jo konfrontacinis populistinis stilius randa atgarsį tuose eilinių rinkėjų sluoksniuose, kurių neįstengia patraukti tradicinės nacionalistinės partijos, tokios kaip „Svoboda“ („Laisvė“).

Prezidento rinkimus galiausiai triuškinamai laimėjo 49 metų P.Porošenka, konditerijos pramonės magnatas. Dabar apklausos prognozuoja, kad P.Porošenkos blokas gali tikėtis apie 30 proc. balsų, balsuojant daugiamandatėje apygardoje, kurioje išrenkama pusė deputatų į 450 vietų parlamentą.

Tos apklausos rodo, kad O.Liaško Radikalų partija gali surinkti 7–12 proc. balsų, balsuojant už partijų sąrašus. Maždaug tiek pat populiari yra buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“).

J.Tymošenko, kuri buvo pagrindinė V.Janukovyčiaus politinė priešininkė ir buvo kalinama iki Euromaidano protestuotojų pergalės vasarį, vadovauja ne itin balsingai kampanijai, kurią susilpnino kelių buvusių sąjungininkų pasitraukimas.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad J.Tymošenko ir jos partija taip pat neabejotinai pateks į parlamentą. Tačiau ši politikė yra sena P.Porošenko oponentė – dar nuo tų laikų, kai jiedu dirbo provakarietiško prezidento Viktoro Juščenkos administracijoje. Dauguma analitikų prognozuoja, kad šalies vadovas nesudarys su J.Tymošenko jokios politinės sutarties.

Dėl šios priežasties, jeigu P.Porošenkos blokui pritrūktų mandatų iki savarankiškos daugumos, prezidentui gali tekti atsigręžti į O.Liaško partiją, siekiant suformuoti stabilią koaliciją, pajėgią sukurpti strategiją, kaip užbaigti karą su separatistais ir vykdyti reformas, atitinkančias proeuropietišką programą.

Duodamas interviu „Reuters“, O.Liaško sakė, kad P.Porošenka dabar suvokiąs, kad naujame parlamente Radikalų partija taps jėga, su kuria teks skaitytis, ir jau pasiūlęs jam įtakingą parlamento pirmininko postą.

O.Liaško teigė atmetęs tą pasiūlymą, nes norįs gauti premjero postą, kad galėtų „radikaliai pakeisti ekonominę padėtį šalyje“. Prezidentūra kol kas negalėjo patvirtinti, kad P.Porošenka iš tikrųjų pateikė tokį pasiūlymą.

O.Liaško tikino neatmetantis galimybės, kad jo partija palaikys P.Porošenkos koaliciją. Tačiau jis piktai kritikuoja prezidento taikos planą, turintį užbaigti kautynes rytų Ukrainoje, todėl tikėtina, kad tokia sąjunga tikriausiai nebūtų stabili.

Kalbėdamas apie maždaug 70 vyriausybės pajėgų karių, žuvusių nuo rugsėjo 5-osios, kai buvo sudaryta paliaubų sutartis, O.Liaško ragino neturėti „iliuzijų“ dėl taikos rytuose.
„Mes niekuomet nesutiksime atsisakyti teritorijų, palaikyti Putino planą. Porošenka šiandien faktiškai realizuoja Putino planą Ukrainai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie savo partijos siekį atkurti Ukrainos „branduolinį statusą“, jis sakė, kad šalis padarė istorinę klaidą, sutikusi atiduoti savo branduolinius ginklus Rusijai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Pasak jo, Rusijos ginkluota intervencija parodė, jog Ukrainai reikia „tikrų saugumo garantijų“.

Ukrainos galimybės pasigaminti branduolinių ginklų „realios techniniu ir moksliniu požiūriu, bet labai menkai tikėtinos, žinant tarptautinės bendruomenės spaudimą“, pripažino O.Liaško.