32 šalių aljansas pasinaudojo pompastiškais renginiais JAV sostinėje, kad pademonstruotų savo ryžtą Rusijos akivaizdoje ir palaikytų Kyjivą.

Lyderių susitikimą temdė politinis netikrumas Jungtinėse Valstijose, prezidentui Joe Bidenui kovojant dėl savo politinio išlikimo. Pranešama, kad JAV vadovas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją.

V. Zelenskis prisijungs prie NATO vadovų milžiniškame konferencijų centre JAV sostinės centre. NATO viršūnių susitikime narės pažadėjo Ukrainai perduoti naujų ginklų, padėsiančių sustiprinti šalies oro erdvės apsaugą.

Tačiau V. Zelenskis paragino Kyjivo rėmėjus, ypač Jungtines Valstijas, žengti dar toliau, be kita ko, leisti jo ginkluotosioms pajėgoms smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

„Įsivaizduokite, kiek daug galėtume pasiekti, jei būtų panaikinti visi apribojimai“, – aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį NATO vadovai dar kartą susilaikė nuo aiškaus kvietimo įstoti į Aljansą karo nuniokotai šaliai.

2023 metų NATO viršūnių susitikime Lietuvoje V. Zelenskis sukėlė diplomatinę audrą, pavadinęs NATO atsisakymą sudaryti aiškų ir laipsnišką Ukrainos stojimo į aljansą planą absurdišku.

Siekdami sušvelninti šios šalies ir jos rėmėjų nusivylimą, NATO vadovai pavadino Ukrainos stojimą į Aljansą negrįžtamu.

Jie taip pat pažadėjo per ateinančius metus suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę paramą.

Kinija – „svarbi Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“

Prieš susitikimą su V. Zelenskiu NATO, priimdama Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos vadovus, sutelks dėmesį į didėjančią Kinijos grėsmę.

NATO vadovai išreiškė gilų susirūpinimą dėl stiprėjančių Pekino ir Maskvos ryšių.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes tiekia dvejopo naudojimo prekes, pavyzdžiui, mikroschemas, kurios gali padėti Maskvos kariuomenei.

NATO vadovai teigė, kad Kinija „negali įgalinti didžiausio naujausių laikų karo Europoje be neigiamo poveikio savo interesams ir reputacijai“.

Pekinas piktai atmetė NATO kaltinimus, teigdamas, kad JAV vadovaujamas aljansas ieško preteksto plėsti savo įtaką į rytus.

Jungtinės Valstijos jau ne vienerius metus ragina savo sąjungininkes Europoje atkreipti didesnį dėmesį į Kinijos keliamas grėsmes.

Keturių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovai tik trečią kartą pakviesti dalyvauti tokio masto aukščiausiojo lygio susitikime.

Tikimasi, kad po susitikimo bus paskelbtos kelios bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis stiprinimo iniciatyvos, siekiant kartu kovoti su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacijos skleidimu.

Tačiau Ramiojo vandenyno regiono lyderių dalyvavimas yra labiau susijęs su išaugusiu NATO susidomėjimu šiuo regionu didėjant Vašingtono ir Pekino konkurencijai.

Europos sąjungininkės, nerimaudamos dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus po lapkritį vyksiančių JAV rinkimų, mano, kad didesnis dėmesys Kinijai yra būdas išlaikyti Jungtinių Valstijų įsitraukimą.

„Manau, kad šio NATO viršūnių susitikimo siunčiama žinia yra labai stipri ir aiški, ir mes aiškiai apibrėžiame Kinijos atsakomybę sudarant sąlygas Rusijos karui“, – sakė kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.