- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusija pranešė, kad jos gynybos ministras Sergejus Šoigu su kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu (Sebastjenu Lekorniu) trečiadienį telefonu aptarė galimybę surengti derybas dėl karo Ukrainoje.
Paryžius šį teiginį iš karto paneigė.
Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.
„Buvo pastebėtas pasirengimas dialogui dėl Ukrainos. Išeities taškai galėtų būti grindžiami Stambulo taikos iniciatyva“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie ministrų pokalbį telefonu.
S. Lecornu artimas šaltinis suskubo paneigti, kad buvo apie kažką panašaus kalbėta.
„Prancūzija nei pritarė, nei pasiūlė ką nors panašaus“ dėl karo, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
Prancūzijos gynybos ministerija pripažino, kad gynybos ministrai kalbėjosi apie Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad S. Lecornu dar kartą patvirtino Prancūzijos paramą Kyjivui, kariaujančiam su Rusijos invazija.
Praėjusį mėnesį NATO narė Turkija pareiškė, kad yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, tačiau Kyjivas atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Maskva.
Ankara pirmą kartą taikos derybas surengė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Keitimasis informacija
Itin retos Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrų derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.
Abi šalys sakė, kad gynybos ministrai aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Ataką griežtai pasmerkė Vakarų šalys.
S. Lecornu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė, sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
Prancūzijos ministras pakartojo, kad „Prancūzija griežtai smerkia ir solidarizuojasi su aukomis ir jų šeimomis“, ir pridūrė, kad „be išlygų smerkia agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad S. Šoigu išreiškė viltį, jog Prancūzija nėra susijusi su išpuoliu.
„Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos“, – cituojamas S. Šoigu.
Kremlius palaiko versiją, kad Vakarai ir Ukraina yra kažkaip susiję su išpuoliu Pamaskvėje, nors JAV ir Kyjivas šią idėją pasmerkė kaip absurdišką.
Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 144 žmonės, įvykdė, jo žodžiais, radikalūs islamistai, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.
Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos.
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasarį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą, S. Šoigu atskirai papriekaištavo Paryžiui, kad šis davė suprasti, jog į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų kariai.
„Dėl Eliziejaus rūmų pareiškimų apie Prancūzijos kontingento siuntimą į Ukrainą Sergejus Šoigu pažymėjo, kad jei jie būtų įgyvendinti praktiškai, tai sukeltų problemų pačiai Prancūzijai“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
„Rems Ukrainą kovoje už laisvę“
S. Lecornu priminė S. Šoigu, kad „Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, nurodė Prancūzijos ministerija.
Kovą E. Macronas pareiškė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms glaudžiau bendradarbiauti. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.
Prancūzija ne kartą buvo tapusi islamo ekstremistų taikiniu, o prancūzų pareigūnai paprašė užsienio sąjungininkų atsiųsti kelis tūkstančius saugumo pajėgų, kurios padėtų užtikrinti saugumą per artėjančias olimpines žaidynes.
2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.
Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.
S. Lecornu ir S. Šoigu paskutinį kartą telefonu kalbėjosi 2022 metų spalį.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) 2023 metų balandį surengė pokalbį telefonu, o prieš mėnesį S. Šoigu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).
S. Lavrovas reguliariai vyksta į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narių susitikimus, tačiau nėra duomenų, kad ten jis tiesiogiai kalbėtųsi su Vakarų šalių pareigūnais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija parodė per apsikeitimą kaliniais paleistų JAV piliečių suėmimo vaizdo įrašus
Rusija pirmadienį pirmą kartą paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip saugumo pajėgos suima leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą) ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paul...
-
Ukraina: Malio sprendimas nutraukti diplomatinius santykius yra trumparegiškas
Kyjivas pirmadienį sukritikavo Malio sprendimą nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina dėl tariamos jos paramos separatistinių pažiūrų sukilėliams šioje Afrikos šalyje – Rusijos sąjungininkėje. ...
-
Į laisvę paleistų Rusijos opozicijos politikų žodžiai sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje
Ukraina piktai reagavo į išlaisvintų Rusijos politinių kalinių siūlymus sušvelninti sankcijas paprastiems rusams ir abiem šalims susėsti prie derybų stalo. ...
-
M. Markle atvirumas: džiaugiasi, jog atskleidė savo mintis apie savižudybę
Sasekso hercogienė kartu su princu Hariu davė naują interviu – jame ji apmąsto vieną iš apreiškimų, kuriuos padarė jų garsiajame „Oprah Winfrey“ pokalbyje, kuris vyko 2021 m. Šiuo metu M. Markle teigia, kad vie&sc...
-
IDC: tarptautinė planšetinių kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį ūgtelėjo 22 proc.
Tarptautinė planšetinių kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 22,1 proc. iki 34,4 mln. įrenginių, skelbia rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC), ...
-
ES Taryba patvirtino naujas sankcijas Baltarusijai8
Europos Sąjungos Taryba patvirtino naujas sankcijas dar 28 asmenims dėl jų vaidmens vykdant represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, pirmadienį skelbia Briuselis. ...
-
S. Šoigu atvyko į Teheraną1
Rusijos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pirmadienį atvyko planuoto vizito į Teheraną, pranešė Rusijos naujienų agentūros. ...
-
Nekasdienė situacija: tiesioginio eterio metu – gaisrinio orlaivio dušas
Dalmatijos pakrantėje, Kroatijoje, tebesiautėja miškų gaisrai, dėl kurių teko evakuotis ir vietiniams. Nukentėjusiųjų nėra, bet sunaikinti keli prišvartuoti laiveliai. ...
-
Ukraina iš JAV gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą
Ukraina iš Jungtinių Valstijų per Pasaulio banką gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. ...
-
Populiari sala kovoja su turistų antplūdžiu: sunku net prasilenkti1
Graikijos sala Santorinas kovoja su turistų antplūdžiu. Ypač kalti kruiziniai laivai, mat jų maršrutuose visada yra ši maža sala, kuri išsiskiria grožiu – it baltas perlas Egėjo jūroje. Ėmė sklisti net gandas, kad merija p...