- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadalis darbuotojų su netinkamais naudoti prietaisais ar baterijomis elgiasi savo nuožiūra – kaupia arba meta jas į netinkamus konteinerius, rodo Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atliktas tyrimas.
„Kone 26 proc. apklaustų darbuotojų su sugedusiais ar nenaudojamais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra. Tik penktadalis respondentų teigia turintys darbovietėje specialią vietą, kur tokio pobūdžio atliekas galima išmesti. O daugiau nei 7 proc. dirbančiųjų elektronikos atliekas, baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerius. 18,7 proc. respondentų teigia iš viso nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo darbovietėje susidariusios atliekos“, – cituojama EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Anot tyrimo, daugiausia darbuotojų, kurie su nebeveikiančiais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra, dirba fizines paslaugas (pervežimo, remonto ir pan.) teikiančiose įmonėse. Į netinkamus konteinerius daugiausiai elektronikos atliekų išmeta darbuotojai, dirbantys gamybos sektoriuje.
„Daugiausia klausimų, ką daryti su tokiomis atliekomis, kyla darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kurios teikia intelektualines paslaugas. Kompiuteriai, jų pelytės, telefonai, įkrovikliai, ausinės ir kt. – prietaisai, be kurių biuro darbuotojas negali išsiversti, yra aktyviai naudojami ir dažniau keičiami. Tyrimų duomenimis, šiose įmonėse dirbantieji dažniausiai nurodė nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo elektronikos atliekos ar baterijos. Panašu, kad jos atsiduria darbuotojų stalčiuose, kur ir užsilieka“, – teigia I. Baltrūnaitė.
I. Baltrūnaitė rekomenduoja visoms įmonėms atlikti 3 žingsnius, kuriuos, anot jos, turėtų įgyvendinti kiekviena socialiai atsakinga bendrovė.
„Visų pirma rekomenduojama paskirti už tokias atliekas įmonėje atsakingą asmenį, kuriam būtų galima atnešti arba informuoti apie susidariusias elektronikos atliekas, baterijas, ir kuris būtų atsakingas už šių atliekų tinkamą išmetimą, taip pat rūšiavimą specialiuose konteineriuose ar nemokamą stambios elektroninės technikos atliekų išvežimo užsakymą“, – rašoma pranešime.
Kitas žingsnis – įsitikinti, ar prietaisas iš tikrųjų turi keliauti į atliekų konteinerį. Atsižvelgiant į ekologinius iššūkius, pasaulyje itin skatinamas antrinis panaudojimas. Todėl atsiradus nereikalingam, nenaudojamam ar sugedusiam prietaisui, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar jo taisymas tikrai ekonomiškai netikslingas, ar šis prietaisas nėra reikalingas kitiems darbuotojams ar net jų šeimos narių asmeninėms reikmėms.
Trečia, rekomenduojama bent kartą per metus organizuoti „švaros dienas“, kurių metu visi darbuotojai patikrintų stalčius, ar nėra užsilikusių nenaudojamų prietaisų. Taip pat patariama atskirai laikyti baterijas ir smulkiosios elektronikos atliekas (atliekos vėliau tvarkomos atskirai). Stambiosios elektronikos technikos išvežimui svarbu kviesti patikimus surinkėjus. Tiesa, kartu su stambiosiomis elektronikos atliekomis, surinkėjai išveža ir smulkiąsias.
Jeigu įmonė neturi atliekų, kurias nemokamai išvežtų elektronikos atliekų surinkėjai, t. y. ji turi tik smulkiųjų elektronikos atliekų (pavyzdžiui, baterijų, telefonų, ausinių, įkroviklių ir pan.), jas galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius. Jų yra prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama visos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės ir pan.) nemokamai išvežama užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu https://www.epa.lt/.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausa atlikta 2018 metų liepos 17-24 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus5
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti ...
-
„Rail Baltica“ Panevėžyje ketinama tiesti negriaunant sodų namų, paveldo objektų2
Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai. ...
-
Planuojama uždrausti nemokamai dalinti vienkartinę plastikinę pakuotę kavinėse ir renginiuose2
Šią savaitę Seimas ketina priimti įstatymų pakeitimus, kuriais planuoja uždrausti viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose neatlygintinai dalinti vienkartinę pakuotę, turinčią savo sudėtyje plastiko. ...
-
Tęsiantis karščiams, praėjusią savaitę elektra brango 2 proc.1
Praėjusią savaitę dėl karštų orų augo elektros suvartojimas, o vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 8–14 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. iki 101 euro už meg...
-
Darbdaviai neslepia, kad išnaudoja darbuotojus, mažina dienpinigius: kuriam sektoriui tai būdinga?5
Vis daugiau žmonių skundžiasi Darbo inspekcijai dėl vėluojančių ar išvis nemokamų atlyginimų. Daugiausia pažeidimų fiksuojama transporto sektoriuje, kur nemažai vairuotojų iš trečiųjų šalių. Profsąjungos neslepia, kad dar...
-
Į parduotuvę – kaip į naktinį klubą: ar pasiteisintų pirkėjų veido kontrolė?2
Prekybos centrai ir parduotuvės nebeapsikenčia vagysčių iš lentynų, per pastaruosius metus jų esą padvigubėjo. Pardavėjų nuostoliai – milijoniniai. Dėl to pardavėjai prašo įstatymo pataisų, kad etatinių vagišių būt...
-
Valstybei nebefinansuojant ukrainiečių studijų, kai kurios mokyklos tą darys pačios4
Nuo šių metų rugsėjo nebelieka valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje, tačiau jų studijas pačios žada finansuoti kai kurios aukštosios mokyklos. ...
-
V. Janulevičius: Lietuva turėtų stengtis kuo greičiau gauti likusias RRF lėšas
Lietuva turėtų kuo greičiau atsiskaityti už likusius rodiklius ir pateikti prašymus gauti likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mano pramonininkų konfederac...
-
Užimtumo tarnyba: vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį. ...
-
Ž. Mauricas: mėgstantiesiems „išlenkti taurelę“ infliacijos šuolis smogė švelniau nei sveikuoliams5
Dėl įvykusio infliacijos šuolio, bet lygiagrečiai nedidintų akcizų alkoholiui paskutinius ketverius metus degtinės kainos buvo gerokai mažesnės negu maisto produktų, todėl sveikuoliams infliacija „smogė“ stipriau, teigia „Lu...