Ukrainos kelias į ES – per derybų ir reformų išbandymus

  • Teksto dydis:

Antradienį oficialiai prasidėjo Ukrainos ir Moldovos derybos dėl narystės ES. Šiuo žingsniu, kurį paspartino Rusijos pradėtas naujas karas Europoje ir augantis jos spaudimas Kišiniovui, siekiama išreikšti pasitikėjimą abiem valstybėms.

Jokių narystės garantijų

Oficialias paraiškas įstoti į ES Ukraina, o paskui ir Moldova pateikė iškart po 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos.

Pernai lapkričio 8 d. Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas su abiem šalimis dėl stojimo į ES. Gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba (EVT) 26 balsais pritarė tokiam siūlymui.

Vengrijai prieštaraujant, birželio 7 d. ES atstovai negalėjo priimti sprendimo dėl derybų pradžios, tačiau birželio 14 d. buvo susitarta dėl derybų pagrindų.

Antradienio žinia reiškia, kad pradedama peržiūros, kiek šių šalių teisės aktai jau atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti, procedūra. Kai šis procesas bus baigtas, ES parengs sąlygas deryboms 35 klausimais – nuo mokesčių iki aplinkos politikos.

„Tai istorinis momentas mums visiems ir svarbus mūsų santykių etapas“, – antradienį ES vardu derybų pradžią pažymėjo Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib. Plėtros procesas esąs geopolitinė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir klestėjimą.

H. Lahbib priminė, kad tolesnė pažanga stojimo procese yra susijusi su sąlygų vykdymu ir teoriškai gali būti atšaukta, tačiau ES tikisi, kad Ukraina įrodys turinti politinės valios įgyvendinti būtinas reformas.

Kaip konkrečius pavyzdžius belgų diplomatijos vadovė paminėjo reformas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse, demokratinių institucijų stiprinimą ir viešojo administravimo reformą. Ypatingą dėmesį esą reikėtų skirti teismų reformai, kovai su korupcija ir tautinių mažumų apsaugai.

Pastarasis klausimas ypač svarbus Vengrijai, kuri mano, kad vengrų mažuma Ukrainoje yra nepalankioje padėtyje, ir ne kartą grasino blokuoti stojimo procesą. Anot Ukrainos žiniasklaidos, Budapešto priešiškumą pavyko sumažinti tik tada, kai Kyjivas parodė nuolankumą vadinamajam Budapešto vienuolikos punktų sąrašui, kuriame minimas reikalavimas leisti Ukrainos vengrams įgyti aukštąjį išsilavinimą vengrų kalba, vartoti vengrų kalbą kultūros srityje ir viešajame gyvenime. Tarp kitų Vengrijos uždienio reikalų ministro Peterio Szijjarto metų pradžioje perduotų reikalavimų – pripažinti visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“. Vengrija reikalavimus grindžia 2001-ųjų gyventojų surašymo duomenimis, nors nuo to laiko Užkarpatėje gyvenančių vengrų skaičius sumažėjo beveik perpus.

Narystė – tik po karo

Kalbant apie teorinę galimybę, kad pradėtos derybos gali taip ir nesibaigti naryste, primenamas Turkijos atvejis. Su šia šalimi derybos prasidėjo dar 2005 m, tačiau šiandien dėl užsitęsusio demokratinių procesų, teisinės valstybės ir pilietinių teisių regreso yra įšalusios. Vakarų Europos žiniasklaidoje gausu viešų abejonių, kad Ukraina ES nare gali netapti artimiausius 20 ar 30 metų.

EVT pirmininkas Charlesas Michelis yra išreiškęs nuomonę, kad Ukraina galėtų įstoti į ES 2030 m. Net kai kurie optimistai mano, kad Ukraina netaps ES nare iki karo pabaigos, mat pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį šalis narė galėtų prašyti karinės pagalbos – ir ES taptų karo šalimi.

Su karo Ukrainoje baigtimi kai kurie ekspertai sieja ne tik šios šalies, bet ir Moldovos narystę. Esą Briuselyje nerimaujama, kad Moldovos įstojimas be Maskvos sutikimo gali išprovokuoti Rusijos agresiją ir prieš šią šalį, nors tai padaryti Kremliui būtų fiziškai gerokai sudėtingiau nei įsiveržti į Ukrainą.

Derybos dėl narystės ES prasideda ir Moldovai sudėtingu metu. Neseniai Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada įspėjo apie Rusijos ketinimus daryti įtaką spalį vyksiantiems Moldovos prezidento rinkimams.

Laukia darbų virtinė

Ukrainai kelyje į ES jau dabar trukdė ne tik Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį, bet ir abejonės bloko viduje, Vengrijos priešiškumas. Antradienį premjeras Viktoras Orbanas kritiškai atsiliepė apie ES stojimo derybas su Ukraina, tačiau interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ pareiškė, kad Budapeštas neblokuoja šio žingsnio, remia derybų pradžią, nors ES reikėtų įsivertinti, jog kalbama apie kariaujančią šalį, „kurios sienos neaiškios“. Jam esą kyla klausimų ir dėl tokios milžiniškos šalies įstojimo padarinių ES žemės ūkiui.

Kyjive proveržio tikimasi 2025 m. pradžioje, kai prie bloko vairo stos Lenkija ir bus atverti pirmieji derybų skyriai. Tolesnė derybų sparta priklausys nuo to, kokią pažangą rodys Ukraina įgyvendindama pirmųjų bazinių skyrių tikslus.

Diplomatai realiais laiko planus, kad pirmosios esminės derybos prasidėtų per ateinančius dvylika mėnesių. Iki to laiko Europos Komisija dar turės išnagrinėti, kiek Ukrainos ir Modovos nacionalinė teisė vis dar skiriasi nuo ES teisės vadinamojo atrankos proceso metu.

Tačiau, kaip pabrėžiama Ukrainoje, prieš pradedant naują derybų skyrių, bus balsuojama – Kyjivas kaskart turės ne tik įgyvendinti reformas, bet ir sutelkti visas savo diplomatines pastangas, kad nevetuotų nei Vengrija, nei kuri nors kita šalis.

Su karo Ukrainoje baigtimi kai kurie ekspertai sieja ne tik šios šalies, bet ir Moldovos narystę.

Jei Ukraina pasikėsins į ES pagrindines vertybes, Komisija savo iniciatyva arba kurios nors valstybės narės prašymu gali rekomenduoti sustabdyti derybas. Tai nėra koks specifinis „ukrainietiškas“ apribojimas. Dėl antidemokratinių procesų buvo sustabdytos derybos su Turkija.

Motyvacija keistis

Kyjive laikomasi požiūrio, kad šalis turi spartinti integracijos procesus, nes jie paskatintų šalies atkūrimą ir gyventojų motyvaciją. „Motyvacija yra ginklas. Jis turi būti užtaisytas“, – apie narystės perspektyvą sakė Ukrainos prezidentas.

Ukraina, kuriai derybose atstovauja vicepremjerė Olha Stefanišyna, kol kas sulaukė pagyrų už tai, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją.

„Didelis Ukrainos Vyriausybės nuopelnas, kad karo metu ji taip greitai padarė tokią pažangą siekdama narystės, – pirmadienį sakė Airijos užsienio reikalų ministras Michaelas Martinas. – Manau, kad tai rodo Ukrainos Vyriausybės kompetenciją ir nuoširdų įsipareigojimą stoti į ES.“

Ukrainos nacionalinio banko vadovas Andriy Pyshnyj neseniai šalies žiniasklaidoje dalijosi nuomone, kad Ukrainai per labai trumpą laiką pavyko užpildyti klausimyną dėl kandidatės į ES statuso suteikimo. Buvo peržiūrėta apie 28 tūkst. ES teisės aktų, priimta daugiau kaip 1 600, rengiama dar 2 700. Tačiau, be įprastų kandidatams kylančių iššūkių, kariaujančiai šaliai teks spręsti ir specifines užduotis. Pvz., išlaviruoti tarp griežtų priemonių, leidžiančių karo sąlygomis išlaikyti makrofinansinį stabilumą, ir ES taikomų valiutos reguliavimo laisvių.

Verslininkai savo ruožtu akcentuoja kovos su kontrabanda Ukrainoje svarbą. Anot Amerikos prekybos rūmų Ukrainoje komiteto vieno iš pirmininkų Michailo Poliakovo, ES vidutinis nelegalios prekybos lygis yra 8,2 proc., Ukrainoje – daugiau kaip 25 proc. „Jei eilinis verslininkas nusprendžia investuoti, jis mato didelę riziką ir, be to, prastesnes sąlygas, palyginti su ES. Tai, žinoma, turi įtakos sprendimui investuoti Ukrainoje“, – radijas NV citavo M. Poliakovą.

„Jeigu Kyjivas imituos europinę integraciją, bet jos nevykdys, nebus pažangos derybose – bus stagnacija kaip Vakarų Balkanų šalyse. Ir kaltės dėl to permesti vengrams nepavyks“, – rašo pravda.ua.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senelis pikts

Senelis pikts portretas
Vata tupi su savo š rubliu ir vengro populistais ir ukr i ta mesla stumia

Ašai

Ašai portretas
Paziurekite kas darosi Trakuose chacholai jau uzeme pilį jau virs pilies vartu issikele savo vėliava (bez šuma bez pili)

Ukraina

Ukraina portretas
Niekur neistos nes jos nebus liks tik korupcija ir melas
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių