Britanijos diplomatijos vadovė įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis padarys strateginę klaidą, pradėdamas karinius veiksmus, ir kad jis „nepasimokė iš praeities“.

Sakydama kalbą Sidnėjuje įsikūrusiame F. Lowy (F. Louvio) Tarptautinės politikos institute, L. Truss paragino V. Putiną „liautis ir atsitraukti nuo Ukrainos, kol nepadarė didžiulės strateginės klaidos“.

„Įsiveržimas tik įklampins į baisų liūną ir pareikalaus gyvybių, kaip žinome iš sovietų karo Afganistane ir konflikto Čečėnijoje“, – pabrėžė L. Truss.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį.

Įsiveržimas tik įklampins į baisų liūną ir pareikalaus gyvybių, kaip žinome iš sovietų karo Afganistane ir konflikto Čečėnijoje.

Dauguma karo ekspertų mano, kad mažesnės Kijevo pajėgos nepajėgtų atremti Rusijos invazijos.

Tačiau L. Truss yra ne pirmoji pareigūnė, prabilusi apie tikėtiną ilgą ir kruviną ukrainiečių pasipriešinimą, su kuriuo tektų susidurti okupacinėms rusų pajėgoms.

„Ukrainiečiai su tuo kovos, tai gali būti liūnas“, – sakė ji.

„Ukraina yra išdidi šalis, turinti ilgą istoriją. Ji jau anksčiau pažino įsiveržiančias pajėgas pradedant mongolais ir baigiant totoriais... jos atsparumas yra gilus. Jei reikės, ukrainiečiai kovos, kad apgintų savo šalį“, – pridūrė L. Truss.

Rusija ėmė spausti Ukrainą, kai prieš beveik dešimtmetį šioje šalyje per sukilimą buvo nuversta prorusiška vyriausybė.

2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, kai šalies rytuose Maskvos palaikomi separatistai pradėjo sukilimą, jau pareikalavusį daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Britanija yra viena iš Vakarų šalių, siunčiančių Ukrainai mirtinų ginklų, pavyzdžiui, prieštankinių raketų, drastiškai didinančių rusų aukų tikimybę.

Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ ekspertai atkreipė dėmesį į geresnį ukrainiečių pajėgų pasirengimą ir labai pagerėjusias gynybos linijas, palyginti ankstesnėmis Rusijos ir jos remtomis kampanijomis rytų ir pietų Ukrainoje.

L. Truss taip pat sakė, kad Rusijos įsiveržimas sukeltų „labai rimtų pasekmių“, turėdama galvoje Vakarų sankcijas „finansų sektoriui ir fiziniams asmenims“.

„Išeiti į priekį“

Britų diplomatijos vadovė su gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u (Benu Volesu) šiuo metu su oficialiu vizitu vieši Australijoje.

Ši kelionė surengta Vakarų pareigūnams įsitraukus į intensyvų „šaudyklinės diplomatijos“ maratoną, kurio tikslas – ne tik užkirsti kelią karui, bet ir išspręsti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į bet kokią Rusijos agresiją.

L. Truss paragino sąjungininkes „išeiti į priekį“ krizės akivaizdoje, nubrėždama paralelė tarp Ukrainos konflikto ir vis agresyviau besielgiančių autoritarinių režimų, siekiančių „eksportuoti diktatūrą“.

„Kartu su sąjungininkėmis mes toliau palaikysime Ukrainą ir raginsime Rusiją deeskaluoti [įtampą] bei įsitraukti į prasmingas diskusijas. Tai, kas vyksta Rytų Europoje, svarbu visam pasauliui“, – sakė ji.

L. Truss raginimas sulaukė palaikymo Australijoje, kuri pastaraisiais metais susiduria su smarkiu diplomatiniu, ekonominiu ir politiniu Kinijos spaudimu.

Kalbėdami po derybų Sidnėjuje, B. Wallace'as ir Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas (Piteris Datonas) dabartinę įtampą lygino su prieškarine padėtimi praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

B. Wallace'as pažymėjo, kad abi šalys per Antrąjį pasaulinį karą „petys į petį kovojo su autoritariniais ir totalitariniais režimais“.

„Prieš 81 metus australų 6-osios divizijos ir britų 7-osios divizijos vyrai išvadavo nuo nacių Tobruką“, – sakė jis.

„Laimėjome ne tik dėl tų vyrų, daugelis kurių paaukojo gyvybes už laisvę, narsumo, bet ir dėl to, kad turėjome aljansą“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.

P. Duttonas savo ruožtu sakė: „Ketvirtame ir penktame dešimtmečiais mes būtume atsidūrę visiškai kitokioje padėtyje, jei Jungtinė Karalystė nebūtų stojusi prieš blogio jėgas.“

Australų gynybos ministras atkartojo L. Truss raginimą „laisvajam pasauliui ginti savo pozicijas“.

„Rusija savo elgesiu skatina kitus agresorius ir diktatorius elgtis taip pat, ypač kai nėra pasipriešinimo iš likusio pasaulio“, – sakė P. Duttonas televizijai „Seven Network“.

„Mirs tūkstančiai žmonių – niekas to nenori. Rusų pajėgų telkimas kelia didžiulį susirūpinimą“, – sakė jis.