Seimo narys „valstietis“ Povilas Urbšys teigia, kad lietuviškuose komerciniuose kanaluose žiūrovai gauna informacijos, suteikiančios jiems atsparumo, o rusiškos produkcijos uždraudimas tik paskatintų pereiti prie absoliučiai rusiškų kanalų.

Apsauga nuo pigios rusiškos produkcijos

Grupės konservatorių įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria siekiama, kad daugiau nei pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija, – bandymas apsaugoti Lietuvos rinką nuo pigios rusiškos produkcijos, sako Ž. Pavilionis. Jis tikina, kad rusiška produkcija nemokamai siūloma ir tiekiama į Lietuvos televizijų rinką: „Vietoje to, kad vartotojas galėtų mėgautis bent 50 proc. europietiškos produkcijos, jis turi tenkintis beveik 50 proc. rusiškos.“

Jei žiūrovas nori žiūrėti jam suprantamą laidą ar filmą, negalima sudaryti tokių sąlygų, dėl kurių jis pereitų prie kito kanalo ir jo nebesusigrąžintume.

Pasak Ž. Pavilionio, žinant tai, kad Kremlius savo produkciją gamina ir Europos Sąjungos šalyse, šis skaičius tik dar didesnis. „Šia pataisa bandome apsaugoti mūsų rinką ir suteikti daugiau teisių Lietuvos vartotojams ir gamintojams. Taip pat – Lietuvos ir ES šalių produkcijai. Vykstame į Lenkiją ir konservatyvi jos vyriausybė jau kurį laiką prašo mūsų apsaugoti lenkų kilmės mažumą, kuri žiūri būtent Kremliaus televiziją“, – tvirtina pašnekovas.

Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad ES produkcija yra kokybiškesnė ir žmogiškesnė, o 95 proc. Rusijos produkcijos – tiesiogiai priklausoma nuo Kremliaus: „Arba „tarp eilučių“, arba tiesiogiai šlovinama sovietinė praeitis, niekinamos žmogaus teisės, demokratija, laisvė. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasirinkti. Tačiau kiek pastebėjome, per pastaruosius 2–3 metus rusiškos produkcijos kiekis grėsmingai auga, Kremlius ją duoda dykai.“

Anot Ž. Pavilionio, nors tik kelių televizijos kanalų didžiąją programų dalį sudaro rusiška produkcija, Lietuvos vartotojams reikia sudaryti galimybę rinktis. „Žinome, kad Kremlius skiria ypatingą dėmesį mūsų šalių gyventojų širdžių ir smegenų plovimui. Kalbame ne apie uždraudimą, bet apie protingą balansą – kad vartotojai galėtų džiaugtis maždaug 50 proc. europietiškos produkcijos. Be to, ši norma sugalvota Briuselyje, kai prieš 3–4 metus buvo pamatyta, kad Rusijos produkcija užima neribotą rinkos dalį“, – tikina Seimo narys.

Siūlo pataisą įdėmiai apsvarstyti

P. Urbšio nuomone, šį įstatymo projektą reikia įdėmiai apsvarstyti: „Visų tikslas būtų vienas – kaip sumažinti Rusijos propagandą, skleidžiamą Lietuvos gyventojams. Jei mes konstatuojame, kad pusę televizijos programų turi sudaryti europietiški kūriniai, susiduriame su problema. Juk kai kurios Rusijoje sukurtos programos yra registruotos būtent ES valstybėse.“

Kaip teigia P. Urbšys, reikėtų pagalvoti, kaip galima situaciją išspręsti kompleksiškai. „Dabar daugiausia rusiškos produkcijos vartotojai mato per „Lietuvos ryto“ televiziją ir BTV. Jei uždrausime rusišką produkciją, žiūrovai pereis prie grynai rusiškų kanalų. Juk lietuviškuose komerciniuose kanaluose jie gauna mūsų informacijos, taip tampa kiek atsparesni. O ta pataisa tik nublokštų žiūrovus į rusišką eterį“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak P. Urbšio, konservatorių siūlomai įstatymo pataisai galima pritarti, tačiau situaciją reikia išanalizuoti: „Jei žiūrovas nori žiūrėti jam suprantamą laidą ar filmą, negalima sudaryti tokių sąlygų, dėl kurių jis pereitų prie kito kanalo ir jo nebesusigrąžintume.“

Mykolo Romerio universiteto docentas, žurnalistas Saulius Spurga, paklaustas, kaip vertina siūlomą pataisą, sako, kad vertina ją pozityviai. „Tiesą sakant, matau čia rimtą problemą. Labai gerai, kad atkreiptas dėmesys, nes problema aštri – rusiškos produkcijos tik daugėja. Pasakyčiau dar daugiau – gal reikėtų pagalvoti, kaip suformuluoti normą, kuri išspręstų šią problemą. Jei matome, kad rusiška produkcija sudaro 40–45 proc. programos, tokia nuostata net nieko neišspręstų“, – sako pašnekovas.

Žurnalisto nuomone, idėja, kad 50 proc. eterio sudarytų europietiška produkcija, kažkada kilusi Prancūzijoje: „Buvo siekiama atsiriboti nuo amerikietiškos produkcijos, kad ji nevyrautų. Prancūzijoje europietiška produkcija buvo suprantama kaip Prancūzijos produkcija. Mes tai turėtume suformuluoti visiškai kitaip.“