Vaikui pasiruošti mokyklai reikia ir emociškai

  • Teksto dydis:

Kalbėdami apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako, kad nauji  mokslo metai vieniems vaikams gali kelti džiugesį ir jaudulį, o kitiems – nerimą ar baimę, todėl emocinis pasiruošimas yra itin svarbus.

Užplūsta įvairūs jausmai

Pasak psichologės, pirmieji mokslo metai vaikui yra itin svarbus naujas etapas, kuris gali sukelti įvairiausių jausmų.

Pirmą kartą einančio į mokyklą vaiko įprastinė namų ar darželio rutina kardinaliai keičiasi: vaikui tenka palikti pažįstamą ir saugią aplinką, atsiranda naujų žmonių, veiklų, taisyklių ir užduočių, keičiasi miego ir maitinimosi režimas, darbo ir pramogų santykis. Mokykloje vaikas pradeda atrasti savo identitetą už namų ar šeimos ribų, taip pat žengiami pirmieji nepriklausomumo žingsniai.

Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti įsivardyti, ką jis jaučia, ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu.

„Dėl šių priežasčių vaikas gali jausti jaudulį, nervingumą, susirūpinimą, smalsumą, nerimą dėl atsiskyrimo, baimę, stresą, liūdesį, džiugesį ar nekantrumą ir entuziazmą. Vaikui gali kilti tik malonių arba vien tik nemalonių jausmų. Gali būti, kad vaikas patirs mišrių jausmų, pavyzdžiui, jaus smalsumą ir nerimą vienu metu“, – sako I. Plauškutė.

Specialistė pastebi, kad paaugliui ir vyresnio amžiaus vaikui nauji mokslo metai gali sukelti labai panašių jausmų kaip ir į pirmą klasę pradedančiam eiti vaikui. Po vasaros atostogų grįžtančio paauglio mokykloje laukia galbūt šiek tiek pasikeitę klasės draugai, spaudimas gerai pasirodyti, padidėjusi atsakomybė ir jau primiršta griežta rutina. Vieniems tai – džiugesio, jaudulio ir nostalgijos kupinos dienos, kitiems – nerimo ir streso, tretiems – prieštaringų ir sparčiai besikeičiančių emocijų laikas.

„Tokie pokyčiai lemia daug skirtingų jausmų, kurie priklauso nuo vaiko ar paauglio asmenybės bruožų. Drąsiems, socialiems ir gerai besimokantiems vaikams ir paaugliams tokie pokyčiai kelia džiugesį ir jaudulį, tačiau vaikams, kurie linkę būti vieni, yra ramesnio būdo, šie pasikeitimai atneša daug nerimo ir baimės“, – tikina I. Plauškutė.

Rasti laiko pasikalbėti

Psichologės teigimu, emocinio pasiruošimo poreikis priklauso nuo vaikui su grįžimu į mokyklą susijusių jausmų ir jų intensyvumo.

„Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti įsivardyti, ką jis jaučia, ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu. Suvokdamas, ką jaučia, ir priimdamas savo jausmus kaip natūralius prireikus vaikas galės po truputį su jais tvarkytis. Gali būti, kad kilęs jausmas visiškai nepranyks, tačiau kalbėjimasis apie tai, kokių jausmų šie pokyčiai sukelia, padeda sumažinti jų intensyvumą“, – paaiškina I. Plauškutė.

Anot jos, itin reikšmingas ir svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau jo lygis gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir asmenybės bruožų. Jaunesnio amžiaus vaikams gali reikėti daugiau dėmesio ir rūpinimosi juo, o vyresniems – mažiau.

„Vieniems vaikams reikia daug dėmesio ir palaikymo, o kiti siekia didesnio savarankiškumo ir nepriklausomumo. Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp paramos vaikui ir leidimo vaikui pačiam išsiugdyti pasitikėjimą ir įgūdžius, reikalingus pasiruošti mokyklai ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais“, – sako I. Plauškutė.

Ji priduria, kad vaiko nerimą gali sumažinti atviras ir priimantis pokalbis. Svarbu pasikalbėti, iš kur kyla nerimas, ir aptarti, ką būtų galima padaryti, kad jis sumažėtų. Patartina su vaiku pasikalbėti apie galimus scenarijus, veiksmus, tinkamus skirtingoms situacijoms, taip pat gali padėti dar iki mokslo metų pradžios pradėta taikyti tinkama miego ir maitinimosi rutina, išspręsti buitiniai pasiruošimo klausimai, pasivaikščiojimai.

Intensyvus metas

Pasak I. Plauškutės, vaikui pradėjus ruoštis mokslo metams, gali kilti daug klausimų, tad svarbu į juos atsakyti išsamiai ir su rūpesčiu.

„Galima papasakoti, kaip atrodys diena mokykloje, kokia bus rutina, aptarti tinkamo bendravimo su bendraklasiais ir mokytojais taisykles. Vaikui reikia parodyti, kad visada esate šalia ir kilus bet kokių klausimų ar ištikus bėdai visada į jus galima kreiptis“, – primena psichologė.

Besirūpinantiems savo vaikais tėvams ji pataria nepamiršti savęs. „Tai intensyvus laikas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Svarbu atsigręžti į savo poreikius, jausmus ir laiku pasirūpinti savimi“, – pabrėžia I. Plauškutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių