JAV kilęs skandalas dėl klaidinamos vaistų reklamos ir jų saugumo Lietuvos tiesiogiai lyg ir nepalietė, žalos ligoniams nepadarė. Taip aiškina ir sveikatos politikai, ir ligonius gydantys medikai.

Didžiausia bauda istorijoje

JAV Teisingumo departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad „GlaxoSmithKline“ farmacijos kompanijai paskirta 3 mlrd. dolerių bauda. Tai didžiausia bauda vaistų gamintojams JAV sveikatos sistemoje.

Ji skirta už du esminius nusižengimus – klaidinamą kai kurių vaistų reklamą, skatinant juos vartoti ne pagal indikacijas, ir vaistų saugumą apibūdinančios informacijos slėpimą.

Amerikos teisėsaugininkai nustatė, kad tai taikytina dešimčiai „GlaxoSmithKline“ gaminamų vaistų. Tokiais vaistais buvo gydoma depresija, priklausomybės ligos, nutukimas, diabetas.

Pastaroji liga gydyta vaistais „Avandia“, kurie buvo pripažinti nesaugiais. JAV prokurorai atskleidė, kad kompanija tai žinojo, bet slėpė kone septynerius metus. Šį preparatą, kaip ir jo analogus, 2010 m. Europoje platinti uždraudė Europos vaistų agentūra. Jis buvo uždraustas ir JAV, gavus duomenų, kad didina širdies infarkto ar širdies nepakankamumo riziką.

Pripažino savo kaltę

„Mes netoleruosime apgavysčių sveikatos apsaugos sistemoje“, – ryžtingai pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas James M.Cole Teisingumo departamento konferencijoje Vašingtone, kur ir buvo pranešta apie teismo Bostone sprendimą dėl „GlaxoSmithKline“ skirtos baudos.

„GlaxoSmithKline“ kompanijos vadovas Andrew Witty išreiškė apgailestavimą dėl padarytų klaidų ir pabrėžė, kad kompanija jų nekartos.

Kompanija taip pat sutiko su sąlyga, kad ji penkerius metus bus specialiai prižiūrima JAV valstybinių institucijų siekiant įsitikinti, kad ji laikosi JAV įstatymų.

Pelnas prieš sveikatą

Byla prieš „GlaxoSmithKline“ buvo pradėta 2003 m. sausio mėnesį, 2011-ųjų sausį ja susidomėjo ir JAV federalinė vyriausybė.

Kompanijos darbuotojai, kurie buvo informavę savo vadovybę apie vykdomus neteisėtus veiksmus, klaidinamai reklamuojant vaistus ir paperkant pinigais gydytojus, buvo išmesti iš darbo. Vienas jų kompanijoje buvo dirbęs 24 metus.

„Visa tai akivaizdžiai demonstruoja, kad farmacijos kompanijos savo pelną vertina labiau negu ligonių sveikatą“, – įsitikinęs buvęs Europos antikorupcinio tinklo sveikatos sistemoje vykdomojo komiteto narys, Kauno klinikų gydytojas habilituotas medicinos mokslų daktaras Eduardas Vaitkus.

Jis priminė neseniai, gegužę, nuskambėjusį skandalą, kai „Abbott Laboratories“ farmacijos kompanija prisipažino kalta ir sutiko sumokėti JAV vyriausybei 700 mln. JAV dolerių baudą už vienų vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, klaidingą reklamą ir dar papildomai 800 mln. JAV dolerių baudą pagal civilinius ieškinius bei regioninei valdžiai.

Lietuvoje vartojo nedaug

Lietuvoje „GlaxoSmithKline“ kompanija buvo įregistravusi visus dešimt vaistų, kurie pakliuvo į JAV teisėsaugininkų akiratį.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos skyriaus vedėjos pareigas einanti docentė Eglė Varanauskienė patvirtino, kad yra skyrusi savo pacientams vaistų „Avandia“ ir dalyvavusi jų klinikinėje studijoje, lyginant su kitais dviem vaistais.

„Kai buvo nurodyta „Avandia“ nebevartoti, jie ir nebevartojami, nors, kad ir kaip būtų keista, buvo labai mėgstami pacientų. Jokio neigiamo poveikio mano pacientams nuo šių vaistų tikrai nebuvo ir neteko girdėti tokių faktų. Tai Amerikoje išryškėjo galbūt dėl didesnio ligonių skaičiaus“, – prisiminė gydytoja E.Varanauskienė.

Ji pabrėžė, kad vaistai buvo skirti atkurti normalų žmogaus gaminamo insulino veikimą, tačiau skatino skysčių kaupimąsi, o tai netinka ligoniams, sergantiems antrojo laipsnio širdies nepakankamumu.

„Dėl to mes mažai kam galėjome skirti šiuos vaistus“, – pridūrė docentė E.Varanauskienė.

Pirksime kaip pirkę

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius tvirtina, kad milijardinė bauda „GlaxoSmithKline“ farmacijos kompanijai skirta ne dėl vaistų kokybės, bet dėl nusižengimų rinkodaros srityje.

„Tai nei Lietuvos, nei visos Europos neliečia, tai – Amerikos rinkodaros ir teisės klausimai. Džiugu, kad dėl neetiškos rinkodaros paskirta bauda. Tai gera pamoka ir kitoms kompanijoms“, – džiaugėsi M.Marcinkevičius.

Ar mes pirksime „GlaxoSmithKline“ kompanijos vaistus, nes esame įsipareigoję ignoruoti neetiškai besielgiančių kompanijų produkciją? Sveikatos ministro patarėjas M.Marcinkevičius prieš kelerius metus jo paties uoliai proaguotai idėjai vykdyti didelio ryžto neparodė.

„Negalime atsisakyti tų vaistų, kurie yra nepakeičiami. Jei yra keli to paties vaisto analogai, tuomet galime sau leisti tokią prabangą“, – pakomentavo M.Marcinkevičius ir pareiškė apgailestavimą, kad įrodyti neetišką farmacininkų elgesį labai sunku.