Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai.

Traumos – vyresniems

„Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 m. profesinis sergamumas sumažėjo tris kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai – 75 proc. visų nustatytų atvejų“, – informavo Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro specialistai.

Daugiau kaip pusė profesinių ligų pernai nustatyta dėl jungiamojo audinio ir raumenų ligų (59 proc.), tris kartus mažiau – ausų ligų (19 proc.), nervų sistemos ligų (18 proc.), tris proc. sudarė kvėpavimo, kraujotakos, infekcinės ir odos ligos.

Vyrams daugiausia buvo nustatyta jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligų (58 proc. nuo visų vyrams nustatytų profesinių ligų), ausų (22 proc.) ir nervų sistemos ligų (17 proc.), moterims – jungiamojo audinio ir raumenų sistemos (62 proc.), nervų sistemos (19 proc.) ir ausų ligų (11 proc.).

Dažniausiai profesinės ligos nustatomos 50–64 metų žmonėms (89 proc. visų naujai nustatytų profesinių ligų atvejų), 13 proc. atvejų ligos nustatytos jaunesniems kaip 50 metų žmonėms, septyni proc. – vyresniems kaip 65 metų.

Net 97 proc. atvejų sudarė ligos, kurias sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai, tik po vieną proc. – ligos, kurias sukėlė įkvepiamos medžiagos, infekcinės ligos ir kiti pavojingi profesiniai veiksniai.

Pavojai – pramonės sferoje

„Darbuotojų sauga ir sveikata yra ne tik darbdavio, bet ir kiekvieno darbuotojo pareiga. Jis irgi turi rūpintis, kad jo darbo vieta būtų saugi, kad dirbtų su būtinomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o galimybė įvykti nelaimingam atsitikimui ar susirgti profesine liga būtų sumažinta iki minimumo“, – teigė Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.

Daugiau kaip pusė (56 proc.) profesinių ligų atvejų nustatyta įrenginių ir mašinų operatoriams, perpus mažiau kvalifikuotiems darbininkams (25 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams (8 proc.), specialistams (5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojams (4 proc.), kitų profesijų atstovams.

Susirgę profesinėmis ligomis dirbo apdirbamojoje pramonėje, statybose, žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje, transporto srityje, kitose ekonominės veiklos srityse.

Daugiausia naujų profesinių ligų atvejų nustatyta Kauno, Telšių ir Vilniaus apskrityse, mažiau – Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Tauragės, Marijampolės ir Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Nuostoliai valstybei

Europos Sąjungoje (ES) dėl darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų kasmet miršta daugiau kaip 5 tūkst. 550 žmonių. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, ES nuo profesinių ligų kasmet miršta 159 tūkstančiai žmonių.

ES įmonėse kiekvienais metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama apie 143 mln. darbo dienų. Nelaimingi atsitikimai ir ligos ES ekonomikai per metus padaro mažiausiai 490 mlrd. eurų papildomų išlaidų.

„Darbdaviai turi suvokti, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra jų verslo dalis. Todėl raginame darbdavius ir jų įmonių vadovus visais įmanomais būdais mažinti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusią riziką. Dar sykį pažvelkime į savo darbo vietas, įvertinkime, kas jose kelia pavojų sveikatai ir ką turime padaryti, kad išvengtume nelaimių ir ligų“, – ragina D.Krisiulevičienė.