- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reanimacijoje gydomas kokliušu užsikrėtęs sunkios būklės kūdikis. Didžioji dalis vaikų, kuriems šiais metais Lietuvoje buvo diagnozuota ši liga, – neskiepyti. Apie mažėjantį paskiepytų vaikų skaičių ir rizikas susirgus LNK papasakojo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
– Kokios yra dabar sugrįžtančios ligos? Kokių pacientų bangą dabar turite klinikose?
– Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme. Na, buvo registruojama pavienių šia liga sergančių vaikų atvejų Lietuvoje, bet kad tiek daug sergančių vaikų prireiktų gydymo stacionare, tikrai nesame matę. Tai kelią nerimą, nes tai buvo tokia infekcinė liga, kurios buvome įpratę nebematyti. 2023 m. duomenys rodo, kad skiepijimo apimtys nedidėja, yra apie 90 proc. Iš tikrųjų tai yra mažas rodiklis, mūsų, medikų, vertinimu. Tai reiškia, kad labai smarkiai didėja imlios visuomenės dalis.
– Skiepai pas mus neprivalomi, tėvai turi teisę nuspręsti, nori jie savo vaiką apsaugoti nuo tos ligos ar nenori, būna visokių sprendimų, skirtingų požiūrių. Kiti juk pasakytų, kad 90 proc. – labai geri rodikliai.
– Deja, taip nėra. Matome, kad jau keletą metų iš eilės, iš tikrųjų, turbūt nuo 2011–2012 m., palaipsniui vis po vieną kitą procentą šios apimtys mažėjo. Anksčiau mes kalbėdavome apie 95–97, kai kuriomis vakcinomis ir 98 proc. Mūsų siekiamybė, aišku, 100 proc., bet tai pasiekti būtų labai sunku. Taigi kiekvienais metais tas procentas krinta, na, ir tie, kas nepaskiepyti, lieka imlūs ir kiekvienais metais tų imlių vaikų vis daugėja.
– Kokių atvejų turite klinikose? Kokių vaikų, kokių būklių jie yra?
– Jau teko susidurti su įvairaus amžiaus vaikais, bet svarbu pabrėžti tai, kad kūdikiai serga sunkiausiai ir jiems ši infekcija pavojingiausia. Didžioji dalis vaikų, kuriems šiais metais Lietuvoje buvo diagnozuota ši liga, buvo neskiepyti.
Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme.
– Ar turite atvejų, kurie pasibaigė mirtimi?
– Laimei, šiemet tokių atvejų neturime, bet Lietuvoje yra buvę.
– Ar yra liekamųjų reiškinių, kuriuos vaikai, persirgę kokliušu ar tymais, jaustų visą likusį gyvenimą?
– Jei kalbėtume apie pirmų gyvenimo mėnesių kūdikius, tai esminis dalykas – kad jie išvis susidorotų su ta infekcija ir pasveiktų, nes jų mirtingumas yra labai didelis. Jei atsitinka taip, kad susirgo ir, laimei, pasveiko, tuomet tų liekamųjų reiškinių, bent jau gerai žinomų, iš esmės kaip ir nėra. Tačiau pats sirgimas yra labai sunkus. Vaikai kosėja, kosulys yra priepuolinis, jį išprovokuoti gali labai įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, juokas, stresinės situacijos, fizinis krūvis. Jie kosti priepuoliais, kurie baigiasi vėmimu, ir tie priepuoliai gali kartotis vienas paskui kitą. Tad gyvenimo kokybė yra labai prasta ir apsunkina ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimą. Anksčiau kokliušą vadino 100 dienų liga. Įsivaizduokite visą tą procesą, besitęsiantį, pavyzdžiui, 100 dienų. Tai labai vargina, labai sunku. Galiu pasidalyti tokia viena istorija, kurią šiemet teko girdėti. Sirgo suaugęs žmogus, viskas baigėsi tuo, kad jis turėjo pereiti į nuotolinį darbą, nes kosulio priepuoliai buvo tokie dažni ir tokie varginantys, kad dirbti buvo neįmanoma: sėdi žmogus prie kompiuterio, pasidėjęs dubenį, kad priepuolio, kuris gali baigtis vėmimu, metu turėtų po ranka pagalbą sau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kada reikia skiepytis ir kam?
– Pagal skiepijimo kalendorių vaikus skiepijame nuo dviejų mėnesių. Pirmaisiais gyvenimo metais yra trys vakcinos dozės, vėliau revakcinacija. Skiepijame ir 6–7 metų vaikus. Prieš keletą metų įdiegta ir paauglių vakcinacija, nes pastebėta, kad paaugliai serga gana lengvai, bet jie gali užkrėsti savo mažesniuosius brolius, seses ar šiaip platinti infekciją.
– Ar gali sirgti suaugusieji?
– Taip. Ši vakcina neapsaugo visą gyvenimą ir bėgant metams imuninis atsakas nyksta. Todėl yra reikalingos revakcinacijos. Labai svarbu pabrėžti, kad nėščiosios yra jautrioji mūsų populiacijos dalis. Susirgusi mama, susilaukusi naujagimio, gali jį užkrėsti ir tada rizika blogajai ligos išeičiai – didelė. Pasiskiepijusi ji apsaugo ir save, ir savo būsimą kūdikį.
– Pabaigai, keli sakiniai tiems, kurie galbūt laukiasi ar neseniai susilaukė šeimos pagausėjimo ir svarsto, skiepyti savo vaikus ar ne.
– Tai yra seniai naudojama, gerai žinoma vakcina, tikrai saugi, ir nematau priežasčių, kodėl to nepadaryti. Tai yra paprastas, lengvas, gerai žinomas, saugus, efektyvus būdas apsisaugoti nuo pavojingų infekcinių ligų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja12
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Trisdešimt metų dirba žmogui
Savo veiklos trisdešimtmetį ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas Algimantas Astrauskas skaičiuoja ne pakilimais ir nuopuoliais, o pacientais, kuriems grąžino gyvenimo džiaugsmą. ...
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...