- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaidų padaro ir medikai. Kur kreiptis pacientui, jeigu medikai padarė žalą, kuri turi būti atlyginta papasakojo advokatas Edvinas Meškys.
– Kokios didžiausios žalos dėl medikų kaltės yra išmokėtos pacientams Lietuvoje?
– Pagal statistiką matome, kad vis dar priteisiama nepakankamai, ne tiek, kiek žmonės prašo. Gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Ir tada, jeigu žmogus nesutinka, jis gali su specialia komisija eiti į teismą. Sumos yra buvę ir 250 tūkst., ir 160 tūkst. Visai neseniai buvo 100 tūkst. Įsivertinus, kad tikrai buvo padaryta nemažai klaidų.
– Kokiu atveju žmogus gavo 100 tūkst. eurų?
– Asmuo atėjo į ligoninę, skundėsi nugaros skausmais. Ligoninėje pasakė, kad viskas gerai, galbūt pasitempei, pasitepsi nugarą ir praeis, važiuok namo. Galiausiai tas skausmas vis didėjo, žmogus grįžo atgal. Paaiškėjo, kad tikrai yra rimtesnės ligos. Jeigu gydytojai būtų laiku pradėję tyrimus, nustatę ligą ir kaip tai veikia – visa tai būtų leidę sumažinti pasekmes. O pasekmės skaudžios – žmogus nebevaikšto.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu žmogus galvoja, kad per medikų klaidą patyrė žalą. Kada ir kur jam kreiptis? Kas gali kreiptis?
– Jis turi kreiptis į pacientui padarytos žalos komisiją, kuri dirba neatlygintinai. Pacientui už tai mokėti nereikės. Nuo 2020-ųjų mes turime žalos be kaltės modelį. Tai – sistema, kai tu užpildai specialią formą, pateiki savo duomenis, įvardini žalą. Atsakai į visus klausimus, surenki įrodymus, galbūt patyrei turtinę žalą vaistams, papildomoms gydymosi priemonėms. Tada pateiki komisijai. Reikia kreiptis per trejus metus nuo tada, kada žala įvyko arba kada sužinojai, kad ji įvyko. Bet vėlgi, yra kriterijai, ką komisija bandys nustatyti. Žiūrės, ar ta žala nebuvo neišvengiama, pavyzdžiui, galbūt dėl ankstesnių ligų pacientas negalėjo išvengti tos žalos, tad natūralu, kad ji progresavo, o pagal mokslo lygį gydymo įstaiga nieko negalėjo padaryti. Kitas dalykas, galbūt vartojo vaistus, kurie pakenkė. Pacientai irgi turi įsipareigojimų.
– Kokių reikia įrodymų, kad galėtum kreiptis dėl žalos atlyginimo?
– Pirmiausia, kai einame gydytis, privalome atskleisti visą informaciją apie save. Kokiomis ligomis sergama. Kuo detalesnė informacija. Kur gydėsi, kokie negalavimai buvo, ar buvo procesas, ar jis buvo supažindintas. Čia viena dalis. Niekur papildomai tirtis nereikia. Komisija pradės tyrimą, kreipsis į ekspertus. Ir jeigu reikės tada ir gydymo įstaiga turės pateikti dokumentus.
– Ar užtenka šios komisijos, ar vis tik dar reikia keliauti į teismą?
– Komisija reikalinga visais atvejais, išskyrus, jeigu tai baudžiamasis procesas. Tuo atveju, jeigu būtų nenustatyta žala ir kompensacija nepaskirta arba jie nesutiktų, sakytų, kad turi būt didesnė kompensacija, tada galima tą sprendimą skųsti teismui. Bandyti įrodinėti papildomus dalykus. Kas gerai pacientui, jeigu komisija priteisia, tarkim, 1 tūkst. eurų, jie iškart sumokės tą sumą. Ir jau tada, kada pacientas nueis į teismą, o teismas priskirs, tarkim, 10 tūkst. eurų, tai tą skirtumą, 9 tūkst., įpareigos išmokėt iš fondo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo2
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių6
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė5
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams14
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...
-
Vėl legioneliozės protrūkis: per keturis šių metų mėnesius – 16 susirgusių, trys žmonės mirė1
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota šešiolika legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Bauginanti statistika: kas antras žmogus gali susidurti su vėžiu4
Vėžio prevencinėse programose vis dar dalyvauja per mažai lietuvių – tik apie trečdalis, o išgyvenamumo rodikliai Europos kontekste Lietuvai nėra palankūs. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) sako, jog planuojamos naujos ir modernio...