- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sutrikęs virškinimas, sunkumas skrandyje ar pilvo skausmas – vieni dažniausių šiuolaikinių žmonių nusiskundimų. Pajutę šiuos požymius ne vienas pagalvoja, kad greičiausiai kažką netinkamo tą dieną suvalgė.
Tačiau, kaip vis tik žinoti, kuomet tai tik trumpalaikis sunegalavimas, o kuomet daug rimtesnės ligos – skrandžio opos – požymiai? Ir kas vis tik iš tiesų išprovokuoja šią ligą?
„Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė, sezoniškai linkusi kartotis liga. Tai ribotas skrandžio gleivinės pažeidimas arba kitaip – išopėjimas. Opos gali vystytis ne tik skrandyje, bet ir dvylikapirštėje žarnoje. Dažniausias ligos simptomas yra graužiančio, deginančio pobūdžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris skrandžio opos atveju sustiprėja pavalgius, o dvylikapirštės žarnos opos atveju atvirkščiai – nevalgius ir nakties metu. Retesni, bet galimi simptomai – pykinimas, rėmuo. Būna ir besimptomės opaligės atvejai, kai fizinių simptomų pacientai nejaučia iki to laiko, kai prasideda kraujavimas iš opos, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo“, – sako gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
Laikui bėgant, negydoma liga gali siaurinti virškinamojo trakto spindį ir net sukelti jo nepraeinamumą. Na, o blogiausias ligos scenarijus, kai nesitiriama ir užsiimama savigyda – skrandžio opos supiktybėjimas. Vis tik gydytoja nėra linkusi gąsdinti pacientų ir siūlo atkreipti dėmesį į kasdieninius mūsų įpročius, kuriuos pakoregavus būtų galima sumažinti riziką išsivystyti šiai ligai.
Streso reikšmė
Dėl streso įtakos opaligės išsivystymui vis dar diskutuojama, tačiau negalima paneigti, kad jis yra vienas labiausiai darnią virškinamojo trakto sistemos veiklą trikdančių veiksnių. Stresą patiriantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais skrandžio veiklos sutrikimais. Gydytoja paaiškina, kad virškinamasis traktas ir galvos smegenys impulsus gauna per tuos pačius neurotransmiterius bei hormonus.
Kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas slopina apetitą, tačiau dėl jo padidėjęs steroidų kiekis sukelia stipraus alkio protrūkius, kai, pavyzdžiui, labai užsinorima saldaus arba sūraus maisto, šokolado.
„Streso metu visas organizmas mobilizuojamas kovai – galvos smegenyse išskiriama daug kortikotropiną atpalaiduojančio hormono, skatinančio antinksčius gaminti streso hormonus – adrenaliną ir steroidus. Kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas slopina apetitą, tačiau dėl jo padidėjęs steroidų kiekis sukelia stipraus alkio protrūkius, kai, pavyzdžiui, labai užsinorima saldaus arba sūraus maisto, šokolado. Dėl didelio nervinių ląstelių kiekio bei laimės hormonu vadinamo serotonino gamybos virškinamajame trakte, virškinimo sistema dažnai vadinama antrosiomis smegenimis“, – detalizuoja A. Buivydienė.
Anot gydytojos, itin stiprus trumpalaikis stresas gali sukelti pilvo skausmus, pykinimą ar viduriavimą, o užsitęsęs jis turi įtakos lėtinių, funkcinių ligų atsiradimui, tokių kaip dirglios žarnos sindromas ar funkcinė dispepsija, kurios savo simptomais kartais primena opaligę ar gastroezofaginio refliukso ligą.
Mityba įtakos neturi
Nors daugelis mano, kad skrandžio opų atsiradimui didžiausią įtaką turi neteisinga mityba, gydytoja gastroenterologė su tuo nesutinka. Ji teigia, kad šis veiksnys ilgainiui gali sutrikdyti funkcinę virškinamojo trakto veiklą ir sukelti funkcinę (neopinę) dispepsiją, gastroezofaginio refliukso ligą ar dirglios žarnos sindromą, bet opų išsivystymui įtakos tikrai neturi.
„Norėdami užtikrinti darnią virškinamojo trakto veiklą, kasdien turėtume surasti laiko reguliariai ramiai ir be telefono rankoje pavalgyti, o ne paskubomis užkandžiauti darbo vietoje. Mėgautis maistu turėtume neskubėdami, pajusdami ką ir kiek valgome, nepersivalgyti. Bėda ta, kad šiuolaikiniame visuotinio skubėjimo ir įtampos pasaulyje dažnai visą dieną nerandame tam laiko ir pagrindinį dienos valgymą atidedame vėlyvam vakarui. Tuomet persivalgome ir pilnu skrandžiu einame miegoti, na, o ryte keliamės burnoje jausdami prastą kvapą, nepailsėję, išvarginti blogų sapnų ar rėmens“, – sako A. Buivydienė.
Piktnaudžiauti nederėtų ir iš pirmo žvilgsnio nekaltais medikamentais. Štai paprasčiausi vaistai nuo skausmo, vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, arba ilgą laiką vartojama acetilsalicilo rūgštis, žinoma kaip aspirinas, net ir mažomis, prevencijai nuo kraujagyslinių trombozių skirtomis dozėmis, gali sukelti opaligę.
Žalingų įpročių įtaka
Tuo tarpu žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas, galima priskirti nemažą reikšmę opaligės atsiradimui turintiems veiksniams. Rūkoriams opos atsiranda du – tris kartus dažniau ir užgyja žymiai lėčiau, lyginant su nerūkančiais žmonėmis. Kai kurios cigaretėse esančios dervos yra pripažintos kancerogeninėmis. Jos gali sukelti uždegiminius virškinamojo trakto pokyčius, sutrikdyti mikrocirkuliaciją, gleivinės regeneraciją ir tuo pačiu opų gijimą bei padidinti skrandžio vėžio išsivystymo riziką, rašoma pranešime spaudai.
Rūkoriams opos atsiranda du – tris kartus dažniau ir užgyja žymiai lėčiau, lyginant su nerūkančiais žmonėmis.
„Kalbant apie alkoholio vartojimą, jis opaligės greičiausiai nesukels, tačiau skrandžio gleivinės sudirgimui, ūminiam gastritui ar kraujuojančių gleivinės įtrūkimų atsiradimui įtakos turėti gali. Vartojant alkoholį žmonėms, sergantiems šia liga, padidėja kraujavimo iš opų rizika“, – sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologė.
Pasak gydytojos gastroenterologės, vis tik viena pagrindinių opaligės priežasčių – lėtinė Helicobacter pylori infekcija, kurią sukelia skrandyje randama Helicobacter pylori bakterija. Ji yra susijusi su 90 proc. dvylikapirštės žarnos opų, 70 – 90 proc. skrandžio opų ir 75 proc. skrandžio vėžio atvejų. Šios bakterijos nešiotojai yra apie 80 proc. šalies gyventojų, o įprastų tabako gaminių ir vaistų nuo skausmo bei uždegimo dažnas vartojimas gali sustiprinti agresyvią jos elgseną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono centrinei poliklinikai pradeda vadovauti E. Navickas3
Ilgametis Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas nuo antradienio pradeda eiti Vilniaus rajono centrinės poliklinikos direktoriaus pareigas. ...
-
Šokėja E. Straleckaitė: imkite artimuosius už rankos ir atveskite į klausos centrą, tai – pareiga
Kas pažįsta šokėją, šokių trenerę, studijos „Eglės Straleckaitės šokių grupė“ įkūrėją, kartu su mama Jolita pilateso treniruotes organizuojančią E. Straleckaitę, turbūt pabudinti iš miegų galėtų pasa...
-
Geležies trūkumas ir virškinimo problemos – kuo tai susiję?4
Geležies trūkumas – dažna problema, su kuria susiduria didelė dalis žmonių visame pasaulyje. Tai gali turėti reikšmingą poveikį ne tik bendrai sveikatai, bet ir virškinimo sistemai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažin...
-
Vilniaus psichikos sveikatos centras už 5,18 mln. eurų parduoda pastatų kompleksą Vasaros gatvėje3
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras už 5,18 mln. eurų parduoda 7 pastatų kompleksą sostinės Vasaros gatvėje, skelbia „Verslo žinios“. ...
-
A. Pečkauskas sveikatos reformos taisyti neplanuoja, bet žada padėti ją įgyvendinti14
Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurimas Pečkauskas neketina koreguoti pirmtako pradėtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos, bet žada pagalbą savivaldybėms ją įgyvendinant. ...
-
Higienos institutas: per metus bendras mirtingumas sumažėjo, vaikų – kiek išaugo1
Lietuvoje praėjusiais metais mirė mirė 37 tūkst. 5 žmonės – 5879 asmenimis mažiau negu užpernai, pirmadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Tyrimas: kas antras Lietuvos neregys savarankiškai iš namų išeina tik esant būtinybei1
Pusė šalies gyventojų, turinčių regos negalią, beveik niekada neišeina iš namų be kito žmogaus pagalbos arba savarankiškai juda tik būtiniausiais atvejais, rodo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) inicijuotas ...
-
PSO: Europoje kaitra kasmet nusineša 175 tūkst. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras ketvirtadienį pranešė, kad senajame žemyne, kur temperatūra kyla greičiau nei likusioje pasaulio dalyje, kaitra kasmet nusineša daugiau nei 175 tūkst. žmonių gyvybių. ...
-
Medikų sąjūdžio vadovė mano, kad A. Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš9
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš. ...
-
Teismas už medikui duotą 50 eurų kyšį dviem žmonėms skyrė beveik 11 tūkst. baudą17
Šiaulių apylinkės teismas dviem asmenims, davusiems ne mažesnį nei 50 eurų kyšį medikui, skyrė beveik 11 tūkst. eurų baudą, penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). ...