- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie permainingus orus, čiuožykla virtusias gatves ir padažnėjusias traumas LNK žurnalistė kalbino ortopedą traumatologą Kirilą Popovą.
– Kaip prasidėjo rytas, ar daug tų traumų?
– Kaip ir visuomet ortopedų traumatologų rytas prasideda nuo orų prognozės, bandome nuspėti, kokia bus darbo diena.
– Kokia ji buvo vakar?
– Atšilimas, plikledis kelia didelį rūpestį.
– Kokios dažniausios traumos žiemą?
– Dažniausiai būna pakankamai sunkios traumos – slydimo, didelės energijos traumos. Lūžta galūnės: rankos, kojos. Šių lūžių gydymas ilgai užtrunka – nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Jeigu lūžę didieji kaulai, blauzdikauliai, šlaunikauliai, prireikia pusės metų tam, kad pacientas grįžtų į įprastą gyvenimą.
– Patyrusieji nedidelę traumą gydosi namuose. Ką galėtumėte tokiems žmonėms patarti?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Svarbu kiekvienu atveju savikritiškai įvertinti savo būklę. Jei kamuoja dideli skausmai, yra deformacijų po traumos, atsirado keistų garsų judant galūnėje, reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Tačiau jei skausmas pakeliamas, atsirado kažkoks tinimas, paraudimas, tas skausmas numalšinamas nuskausminamaisiais vaistais, pašaldžius traumuotą vietą būklė gerėja, rekomenduočiau vengti fizinio krūvio. Svarbu leisti pailsėti sumuštai galūnei. Ir, žinoma, stebėti savo būklę. Jei savijauta gerėja, nebūtina kreiptis į gydytojus traumatologus, užtenka – į polikliniką.
– Kiek tokiais orais, kai gatvės virtę čiuožykla, pacientų tenka priimti per dieną?
Daugelis patiria traumą per neatidumą, nes visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus.
– Įprastai į mūsų centrą atvyksta apie 8–10 pacientų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. O esant tokiems orams, būna, per parą paguldoma į skyrių ir iki dvidešimt pacientų. O priėmimo, skubios pagalbos skyriui darbo krūvis padidėja maždaug trigubai. Didžiausią darbą atlieka skubios pagalbos skyriaus gydytojai, nes daug traumų, daug lūžių būna, kurie nereikalauja stacionarinio gydymo. Jiems tenka atstatyti kaulus, mobilizuoti galūnes.
– Visi linkę tokiais orais kaltinti kelininkus, kiemsargius, kurie nesutvarko šaligatvių, nepabarsto gatvių. Bet juk ir patys žmonės turi būti atsargesni, stengtis apsisaugoti. Kokių duotumėte patarimų?
– Išeinant iš namų reikėtų įvertinti oro sąlygas, ar yra plikledis, ar pabarstyti šaligatviai. Patarčiau kritiškai įvertinti, ar būtina kažkur eiti, galbūt galima atidėti savo kelionę. Jei svarbu, turime vykti į darbus, mokyklą, reikėtų būti atidesniems. Daugelis visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus, naršo socialiniuose tinkluose, susirašinėja žinutėmis, nepastebėdami, kas darosi aplinkui. O sumažėjus dėmesingumui ir įvyksta įvairių nelaimių. Tokiais orais reikėtų susikaupti, susikoncentruoti į kelią, pastebėti kliūtis, kur yra slidžiau – žiūrėti po kojomis, o ne į telefoną.
– Sakoma, geriausiai padeda pingvino eisena. Kai rankos ištrauktos iš kišenių, kojos statomos tvirtai, mažesnė tikimybė paslysti. Ar tai tiesa?
– Taip, tiesa. Reikėtų eiti šiek tiek sulenktais keliais, nedideliais žingsneliais. Nerekomenduojama rankų laikyti kišenėse, nes tuomet sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Neturime kuo atsiremti staiga paslydus, būna sunkesni sužalojimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose5
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai10
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...
-
Pataria nurimti dėl pasikeitusios išvaizdos: kovoti reikia su vėžiu, ne su vidiniu kritiku3
Nacionalinis vėžio institutas kviečia suprasti ir palaikyti onkologinius pacientus, kurių išvaizda dėl gydymo pasikeičia – nuslenka plaukai. Esą didžiausia stigma tenka moterims. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su paciente Irina Tumin...
-
Ruošiant sveikatos sistemą karui padaryta pažanga, didžiausią nerimą kelia medikų rengimas1
Ruošiant sveikatos apsaugos sistemą teikti paslaugas karo ar ekstremalios situacijos atveju, padaryta didžiulė pažanga, tačiau didžiausią nerimą kelia medikų rengimas ir motyvacija, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. ...
-
Prakalbo apie naujausią žingsnį medicinoje, galintį grąžinti klausą: jei tai pavyks, bus proveržis1
Medikai pastebi, kad vasarą padaugėja pacientų sunegalavus klausai ar atsiradus ausų skausmams. Dalis atvyksta po maudynių ar po triukšmingų vakarėlių, varžybų. Kai kuriais atvejais gydymo antibiotikais gali nebeužtekti. O esant rimtesnėms p...
-
Vasara – puikus laikas profilaktinei vaikų sveikatos patikrai
Kartą metuose profilaktiškai tikrinama visų Lietuvoje gyvenančių 1–18 metų amžiaus vaikų sveikata. Įprastai ugdymo įstaigos prašo tai atlikti prasidėjus naujiems mokslo metams – iki rugsėjo 15 d. Dauguma tėvų savo vaikų ...