- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nugaros skausmai, perštinčios akys, mitybos sutrikimai – problemos, su kuriomis neretai susiduria visi, dirbantys sėdimą darbą ir didžiąją laiko dalį praleidžiantys biuruose prie kompiuterių.
O jei dar užsimiršta svarbiausios mitybos taisyklės ar mažų poilsio pertraukėlių svarba, sveikatai gali kilti ir labai rimtų iššūkių. Vaistininkė pateikia pagrindinius patarimus, kaip sau padėti, kad ilgos valandos biure sveikatai nepakenktų.
Pakankamai mirksėti
Pagrindinis darbo įrankis visuose biuruose yra kompiuteris, o jautriausios neigiamam jo poveikiui – akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. Farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad, žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai, todėl pakanka kelias valandas be pertraukos praleisti prie monitoriaus ekrano ir akys pradeda rausti bei sausėti. Būtent nepakankamas mirksėjimas yra viena iš sausų akių sindromo priežasčių.
Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus.
„Dirbant prie kompiuterio ekrano reikėtų bent kas valandą atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus“, – pataria vaistininkė.
Pasitaiko ir tokių atvejų, jog akys sausos ir pavargusios, nors kantriai laikomasi darbo ir poilsio režimo. Tuomet joms nuraminti ir sudrėkinti gali padėti įvairūs akių lašai su augaliniais ekstraktais ar hialurono rūgštimi. Akių profilaktikai naudingi maisto papildai su liuteinu, zeaksantinu bei mėlynių uogų ekstraktu.
Mankštintis darbe
Dauguma biuro darbuotojų savo darbo dieną praleidžia sėdėdami, todėl natūralu, jog dalis raumenų nedirba, o kita dalis gauna didesnes nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. R. Molotkova išskiria, jog vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi ir stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar venų varikoze. Norint išvengti nemalonumų, reikėtų išmokti dirbti su pertraukomis.
„Pertraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, pajudėti ar net prasimankštinti. Visa tai neturėtų būti nepatogu ar gėda prieš kolegas, kaip tik būtų smagu ir naudinga įtraukti didesnę kolektyvo dalį“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė.
Pasak jos, jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skirtų 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėtų – nors per visą dieną dirbtų apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet gebėtų atlikti žymiai daugiau.
Subalansuota mityba
Dirbant įtemptą darbą biure neretai pritrūksta laiko tinkamai pavalgyti, valgoma paskubomis, maistas būna neįvairus, nepilnavertis, valgoma per mažai arba per daug. Viena iš išvardintų mitybos įpročių pasekmių gali būti antsvoris. Turint antsvorio padidėja tikimybė pasireikšti kitoms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms, atramos judėjimo sistemos sutrikimams ar diabetui. Išvengti nemalonių pasekmių gali padėti įvairus maistas ir sveiki užkandžiai.
„Žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku 8–17 val. pusryčiauti reikėtų dar namuose, tam idealiai tinka košė, grūdai, vaisiai arba kiaušiniai. Pietums labiausiai tiktų liesa mėsa arba žuvis, ryžiai arba grikiai ir daržovių porcija. Tarp pagrindinių valgymų patartina užkandžiauti – priešpiečiams puikiai tinka obuoliai ar bananai, o pavakariams galima suvalgyti salotų“, – sako R. Molotkova.
Dėl netinkamos mitybos daugelio organizmas kenčia nuo svarbiausių medžiagų, vitaminų trūkumo, o tai lemia tiek mūsų fizinę, tiek ir emocinę būseną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Košmaras ligoninėje: vyras mirtinai uždaužė kitą ligonį1
Užmušė mūsų Kostą, uždaužė miegantį su lašelinės stovu. Taip apie Jurbarko ligoninėje įvykusią tragediją pasakoja žvėriškai sudaužyto, o vėliau mirusio vyro žmona. Moteris tikina, kad jos sutuoktinis netrukus turėjo b...
-
Nuo liepos 1-osios – naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas1
Pirmadienį, nuo liepos 1 dienos, įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į jį įtraukti 2 035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms. ...
-
Šeimos gydytojai siūlo pavėlinti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymo“ datą4
Šeimos gydytojų asociacija siūlo pratęsti nuo 2025-ųjų sausio turėsiantį įsigalioti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymą“. ...
-
Mankšta nugarai: nuo ignoruojamo skausmo iki diskomfortą keliančių nugaros problemų
Sveika nugara yra viena iš svarbiausių geros gyvenimo kokybės sąlygų, tačiau šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkiai dažnai sukelia įvairius nugaros skausmus ir problemas. Ilgos valandos praleistos sėdint prie kompiuterio, net...
-
Karo medicinos tarnyboje – Paramediko kursas
Šiuo metu Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centre vyksta 39-asis Paramediko kursas ir kompleksinės pratybos. Beveik devynių mėnesių trukmės (35 savaičių) kurse didelis dėmesys skiriamas kariniam pasirengimui ...
-
Saulės spinduliais mėgaukimės atsakingai
Saulė – gyvybės ir energijos šaltinis. Kai šviečia saulė, norisi daugiau šypsotis, esame laimingesni. Tad vasarą maudomės saulės spinduliuose, mėgaujamės šiluma, stengiamės įgauti gražią odos spalvą. Tačiau mėg...
-
Medikai primena: plaukite rankas2
Karštis, vaisiai, uogos, daržovės, neplautos rankos, aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Šis birželis, pasak infekcines ligas gydančių medikų, beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. ...
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...