Naujųjų mokslo metų Klaipėdos ugdymo įstaigų vadovai laukia lyg mirties nuosprendžio - kai kurios mokyklos rugsėjį durų apskritai neatvers.

Įstatymas nuvedė į aklavietę

Trys savaitės kai kurioms mokykloms ir darželiams - per trumpas laikas pasirengti rugsėjo 1-ajai. Laiku baigti remonto darbus trūksta pinigų. Įstaigų vadovai neišmano, kur mokyklinukus pasodins ir kaip pamaitins.

Pedagogus ir miesto vadovus į neviltį varo nuo birželio įsigaliojęs įstatymas, įpareigojantis nemokamus pietus skirti visiems pradinių klasių moksleiviams.

Penktadalis uostamiesčio mokyklų tam neturi pakankamai patalpų, didelio valgytojų srauto neatlaikys susidėvėjusi virtuvių įranga, nepakanka ir maisto ruošėjų.

Trūkstamo pusantro milijono litų miesto biudžete nėra. Klaipėdiečių pagalbos prašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neišgirdo.

„Mūsų niekas neklausė, ar esame pajėgūs tiek vaikų maitinti. Tam reikia statyti priestatus, plėsti patalpas. Per tris mėnesius mes visų problemų neišspręsime", - skėsčiojo rankomis mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Geriau duotų obuolių

Uostamiesčio valdžia žada dar kartą kreiptis į ministeriją, siūlydama keisti naująją tvarką ir pinigus, skirtus nemokamiems pietums, pervesti į pradinukų tėvų sąskaitas.

„Gal vertėtų vykdyti ES direktyvą, kuri įpareigoja mokyklose vaikus dažniau maitinti vaisiais. Obuolių jie bent jau nemėtytų", - svarstė J.Simonavičiūtė.

Pedagogai įsitikinę, jog kuklių pietų už 3 litus 38 centų pageidaus tikrai ne visi moksleiviai.

„Tėvai klausia, ką mes už tris litus rengiamės jų vaikams duoti. Vieni net neis į valgyklą, kiti maistą numes į šoną. Geriau vietoj pietų duoti pusryčius arba vaisių", - tikino „Gilijos" pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Daiva Stančienė.

Jos nuomone, užuot prievarta brukus pietus, pakaktų pamaitinti daugiau vargingai gyvenančių šeimų atžalų.

„Gilijos" pradinėje mokykloje šiemet teks pamaitinti ne 150, bet 600 vaikų. Tokios naujienos priblokšti gaminti maistą atsisakė iki tol virtuvėje šeimininkavę privačios bendrovės darbuotojai.

Iš tėvų paaukotų 2 proc. pajamų mokesčio dalies įstaiga įsigijo būtiniausios virtuvės įrangos, tačiau vis dar trūksta lėkščių, stalų, kėdžių. Daliai vaikų teks valgyti aktų salėje.

Pernai nemokamus pietus gaudavo apie tūkstantį socialiai remtinų šeimų atžalų. Šiemet teks pamaitinti šešiskart daugiau vaikų.

Pietūs - dešimtą ryto

Vietos ir įrangos stygius - dar ne visos problemos, kurias iki rugsėjo teks išspręsti mokyklų vadovams. Tam, kad spėtų pamaitinti pradinukus, teks koreguoti ir pamokų tvarkaraščius.

„Tokį būrį vaikų reikės maitinti per tris kartus, vadinasi, pirmieji pietaus jau po antros pamokos, dešimtą valandą. Tačiau kada pietaus vyresniųjų klasių mokiniai? Jeigu juos maitintų per pamokas, kas spėtų pagaminti tiek maisto?" - išeičių ieškojo Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Pasak jos, skundų daug, bet sprendimų kol kas nėra.

Dėl didelio krūvio mokyklų virtuvių darbuotojai nebepajėgs gaminti tausojančio maisto alergiškiems ar virškinimo problemų turintiems vaikams. Tačiau tai ne vienintelis Visuomenės sveikatos centro ugdymo įstaigoms keliamas reikalavimas, kurio šios negalės įgyvendinti.

Prieš daugiau nei savaitę specialistai konstatavo, kad beveik visose mokyklose ir darželiuose gausu higienos normų pažeidimų. Daugelyje įstaigų dėl susidėvėjusių baldų, grindų dangos, apgriuvusių laiptų, netinkamo apšvietimo kyla pavojus vaikų sveikatai.

Tačiau Švietimo skyriaus darbuotojai tik gūžčioja pečiais. Viskam sutvarkyti nėra pinigų. Jų kasmet užtenka tik didžiausioms skylėms užlopyti.

Vanduo srūva ant galvų

Rugsėjo 1-ąją duris atverti galės ne visos uostamiesčio ugdymo įstaigos. Kaip ir kasmet, laiku baigti remontą sutrukdė užsitęsusios biurokratinės procedūros ir niekur neskubantys darbininkai.

Tarp pastolių turės stumdytis mokyklos-darželio „Vyturėlis", lopšelio-darželio „Ąžuoliukas", „Santarvės" pagrindinės, „Gilijos" pradinės mokyklos, „Žaliakalnio" gimnazijos auklėtiniai.

Kol kas neaišku, kur mokysis mokyklos-darželio „Varpelis" ugdytiniai. Čia rugsėjo 1-ąją mokslo metai neprasidės dėl remonto. Laikinai priglausti vaikų greičiausiai negalės ir arčiausiai esančios „Verdenės" pagrindinė mokykla bei „Žemynos" gimnazija, nes jos beveik visiškai užpildytos. Išeities kitą savaitę „Varpelio" vadovai ieškos kartu su savivaldybės administracija.

Pamokos po atviru dangumi prasidės „Varpo" vidurinėje mokykloje. Avarinės būklės pastato stogas nebesulaiko lietaus, ir vanduo į vidų jau ne varva, o srūva.

„Kaip jie gyvens, neaišku", - teigė Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė. Beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto stogui suremontuoti reikėtų 300 tūkst. litų, tačiau jų miesto biudžete nėra.

Vargti teks ir 160 Klaipėdos „Versmės" specialiosios mokyklos-darželio auklėtinių. Raidos sutrikimų kamuojami, autizmu, Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai laiką leis pustuštėse klasėse. Bekraustant 20 metų senumo baldus pusė jų sulūžo nebepataisomai.

„Mums tai labai sunkus ir įtemptas metas. Darbininkai pažadėjo iki rugsėjo suremontuoti du korpusus, kuriuose laikinai ir glausimės", - kalbėjo įstaigos direktorė Vida Martinkienė.

Naujiems baldams pirkti reikia 200 tūkst. litų. Savivaldybės vadovai neišmano, kur jų paimti.