- Saulius Žukauskas, Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neginkime Dievo į medį – Lietuvos keliai yra tikrai neblogi. Netgi labai neblogi. Gal kiek prastesnė situacija su mūsų miestų gatvėmis, kiemais ir stovėjimo aikštelėmis. Ir ant mūsų šalies kelininkų, vos pirmajam ledui tiltus ir kalnelius padengus, paburnoti nevengiame.
Tačiau kaip mūsų kelius, gatves ir juos prižiūrinčias tarnybas įvertintų vairuotojai, važinėjantys automagistrale M56 Maskva – Jakutskas. Turistai iš užsienio šį kelią jau pakrikštijo keliais vardais: „Kelias į pragarą Rusijoje“, „Lenos greitkelis“. Kviečiame susipažinti su dešimtos pagal dydį pasaulyje upės Lenos pakrante besidriekiančiu vienu įsimintiniausių kelių pasaulyje.
„Lenos greitkelis“ – maždaug 950 km ilgio kelio ruožas, kuriuo iš Jakutsko Maskvos link ir atgalios važinėja sibiriečiai. Tačiau jei kada tektų važiuoti šiuo keliu, (neduokdie, vasarą), iliuzijas apie jūsų laukiantį platų, erdvų, trans-Sibiro greitkelį ar bent vidutinišką užmiesčio kelią ginkite šalin.
Net ir lietuviškam vieškeliui šią magistralę prilyginti liežuvis neapsiverstų. Taip, „Lenos greitkelis“ neasfaltuotas, nebetuonuotas, net negrįstas skalda. Saugiausia ir patogiausia šia magistrale keliauti rudens ir žiemos mėnesiais, kai kelio paviršius yra įšalęs. Vasarą šis kelias virsta neišvažiuojamu, tarsi miškovežių išmaltu taigos takeliu. Ir, ko gero, tikru rojumi bekelės sporto gerbėjams. Pakelėse stovintys greičio ribojimo ženklai, draudžiantys važiuoti greičiau kaip 70 km/val., vasarą čia atrodo kaip įžūlus pasityčiojimas.
Pavasarį kelias virsta neišvažiuojamu todėl, kad tirpsta žiemą susidaręs įšalas. Kelio paviršius pražliunga ir virsta klampiu purvu, kuriame gylis siekia maždaug iki vieno metro. Būtent dėl šios priežasties kelio neįmanoma padengti asfaltu ar betonu: žiemą asfalto ar betono nenutiesi, nes tokia danga netrukus suaižės, o vasarą kelio padengti asfaltu ar betonu neleidžia kelią dengiantis minkšto ar skysto purvo sluoksnis. Įžiūrinėti vietinės valdžios aplaidumo čia nevertėtų – problemos esmė čia ne pastangose, o aplinkybėse.
Kita priežastis – vasaros lietūs. Vasarą temperatūra čia dažnai viršija +30 ºC, tad ir taip gana sunkiai išvažiuojamas Jakutijos kelias virsta neišvažiuojamu purvo pragaru, kuriame transporto priemonės įstringa ne valandoms, o ištisoms paroms ar net savaitėms. Kito tokio košmariško kelio mūsų planetoje galite ir nerasti.
„Lenos greitkelis“ veda į Jakutską – atskiros istorijos vertą Rusijos miestą, apie kurį, beje, portale jau esame rašę. Žiemą Jakutske temperatūros vidurkis siekia -42ºC, tačiau kaip tik šiuo metu laiku susisiekimas „Lenos greitkeliu“ yra patogiausias – kelio danga būna stipriai įšalusi.
Tiesa, kelių transportas žiemai įsibėgėjus persikelia ant mirtinai įšalusios Lenos upės ledo.Bėda ta, kad „Lenos greitkelis“ yra vienintelis sausumos kelias, jungiantis šį miestą su likusiu pasauliu. Tad pavasario potvynių ir vasaros liūčių metu kelio neišvažiuojamumas reiškia, kad Jakutsko gyventojai lieka atkirsti nuo pasaulio – pro miestą nėra nutiesta geležinkelio linija. Tada vienintelis būdas palikti miestą – oro ir, iš bėdos, vandens transportas. Žinoma, jei tik gali sau tai leisti.
Susisiekimą vandens transportu komplikuotas pavasarį, kai upėje gali pasitaikyti neištirpusio ledo lyčių, galinčių pramušti laivo korpusą ar apversti nedidelius laivelius. Be to, dėl pavasario potvynių upės srovė tampa gana audringa. Dėl šių priežasčių pavasarį Lenos upe laivyba nevyksta. Rudenį ir žiemą Leną kausto ledas.
„Lenos greitkelyje“ vasarą susidaro specifiškos spūstys. Automobiliai čia dažniausiai įklimpsta, ir jei jau patekai tokion spūstin, tikėtina, kad čia praleisi mažiausiai keletą dienų. Bėgant laikui, spūstys tęsiasi jau dėl kitos priežasties – degalų stygiaus. Specifinė ypatybė tokia, kad „kamštis“ čia pajuda vos vienu automobiliu į priekį. Nieko nuostabaus, kad 2006 m. vasarą tokioje daugiadienėje spūstyje susigrūdo daugiau kaip 600 transporto priemonių.
Žuvusiųjų skaičius „Lenos greitkelyje“ – itin nedidelis, tačiau iš šios magistralės į medicinos punktus atgabenami susirgę ar išsekę žmonės. Juk susidarius spūsčiai, automobilyje dienas tenka leisti be maisto ir vandens. Buvo ir toks atvejis, kai nėščia moteris dėl spūsties nespėjo sugrįžti į miestą ir kūdikį pagimdė įstrigusiame maršrutiniame autobuse – joks greitosios pagalbos automobilis tiesiog negalėjo privažiuoti.
Kita problema spūstyse – žmonių solidarumo stoka. Pasakojama, kad žmonės jau bijo atvažiuoti gelbėti įstrigusiųjų. Viena statybininkų brigada sykį bandė gelbėti įstrigusiuosius, tačiau kai galiausiai įstrigusieji juos sugebėjo dar ir apkulti, įstrigusieji paliekami likimo valiai. Kadangi šiame regione yra populiaru nepaisyti įstatymų, spūsčių metu čia dažnai išlaužiamos paliktų transporto priemonių (ypač sunkvežimių) durų spynelės, o salonuose ieškoma maisto ar šiltų rūbų. Tad, be maisto, vandens ir degalų, „Lenos greitkelyje“ būtina turėti ir ginklų.
Vasaros mėnesiais Lenos upe veikia susisiekimas keltu. Tačiau skurdžiai gyvenantiems Jakutsko gyventojams toks transportas yra per brangus. Tad vietos gyventojai verčiau renkasi „Lenos greitkelio“ loteriją.
Parengta pagal:"Dangerous Roads: Russia’s Lena Highway".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eismo sąlygas naktį sunkins rūkas
Penktadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, dėl dulksnos ir silpno lietaus didžiojoje Lietuvos dalyje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos buvo šlapios. Klaipėdo...
-
Į ekonomiškiausio titulą pretenduoja ir dyzeliniai, ir hibridiniai automobiliai3
Jau trečią savaitę vykstančiame konkurse „Metų automobilis 2014” vis didesnio šalies gyventojų dėmesio susilaukia ne tik pretendentai į „Tautos automobilį 2014“. Pastaruoju metu, kai degalinėse paliekamos sumos sudaro ...
-
Keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių ir Šešuolių gatvėse
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo lapkričio 21 dienos keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių, Šešuolių gatvėse. Iš Sidaronių g. ir Viršuliškių skg. išvažiavimai bus galimi deši...
-
Šiemet vilkikų sukeltiems eismo įvykiams atlyginti BTA jau skyrė 23 mln. litų
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilkikų eismo įvyk...
-
Rytoj 10 Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių savanoriai dalins gerves ir tulpes4
VŠĮ „Savanorių centras“ rytoj Vilniuje rengs akciją „Labas rytas, Vilniau!“, kurios metu 40 savanorių dešimtyje Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių išdalins 3000 gervių ir tulpių. Pasak centro vadov...
-
Rekonstruos dar vieną transeuropinio tinklo kelio E77 ruožą
"Avesko kelių" įmonių grupei priklausanti kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonė "Šiaulių plentas" už 32,867 mln. litų rekonstruos transeuropinį kelią Ryga-Kaliningradas. Automobilių kelių direkcija pranešė, jog...
-
Naktį eismo sąlygas sunkins rūkas
Trečiadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, perspėja Automobilių kelių direkcija. Be to, vietomis gali palyti, temperatūra kai kur nukris iki 0 laipsnių. 16 val. duomenimis, antradienį Telšių apskrityje bei Akmenės rajone magistralini...
-
Ar Kauno autobusuose ir troleibusuose – saugu?8
Statistika teigia, kad nusikalstamų veikų viešajame transporte mažėja. Vis dėlto visuomenę vis dar sukrečia ciniški chuliganizmo, vagysčių atvejai, o kartais net kraujo dėmės troleibuso salone. ...
-
Kelių direkcijos vadovas: pavasarį penktadalis kelių gali būti nepravažiuojami
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas perspėjo, kad trūkstant finansavimo keliams, kitą pavasarį penktadalis šalies kelių gali tapti nepravažiuojami. Skirmanto Skrinsko teigimu, po 2009 metų ekonominės krizės metinis kelių finansavi...
-
Vakarinio aplinkkelio II etapas užbaigtas, projekto vertė – 211 mln. Lt
Vilniuje Vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus, pradėtus prieš kiek daugiau nei dvejus metus, rangovams pavyko pabaigti šešiais mėnesiais anksčiau. Automobiliams nuo šiandien jau atverta šešių eismo ...