- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar šiais metais žmonės Lietuvoje gyvens geriau?
Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo analitikas Marius Dubnikovas.
„Mes matome labai paprastą dalyką. Praėjusiais metais infliacija sumažėjo virš 2 proc. Šiems metams turime labai gerą pareiškimą, kad galėsime matyti mažėjančias kainas kai kuriais atvejais. Prekių kainos mažės, tačiau paslaugų kainos vis tik augs. Kirpėjų paslaugos kitais metais kainuos brangiau“, – sakė M. Dubnikovas.
– Kodėl prekės pigs, o paslaugos brangs?
– Turime labai aiškų atsakymą. Energetikos kainos nukrito į lygį, kuris buvo prieš dešimt metų. Dujos, elektra, maisto žaliavos, metalas, mediena pinga. Dėl to ir prekių kainos mažėja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tendencijos leidžia spręsti, kad energetikos kainos ir žaliavos kainuos tiek pat, o ne staigiai brangs po mėnesio?
– Gera žinia yra ta, kad jau turime gruodžio pabaigą. Pradedame įpusėti žiemą. Ko gero, energetikos kainos nekils. Akivaizdu, kad Europoje saugyklos yra užpildytos net iki 98 proc. Dujų kainos neturėtų kilti į viršų. Jei jos nekils, tai paskui nekils ir visos kitos energetikos kainos.
– Prognozuojate, kad šiais metais tam tikrų prekių kainos gali mažėti. Kaip manote, kiek jos gali pigti?
– Nemanau, kad bus labai didelis pigimas. Kainų mažėjimas nėra labai geras dalykas, nes dienos pabaigoje tas, kas parduoda tas prekes, gauna mažiau pajamų. Gavęs mažiau pajamų, gali mažiau išleisti. Gera žinia, kad tos kainos nedidės tokiais tempais, kokiais mes matėme paskutinius kelis metus. Prognozuojama, kad šiais metais atlyginimai turėtų augti iki 9 proc. Tai duos didesnį efektą. Žmonės galės nusipirkti daugiau.
– Išaugs žmonių perkamoji galia. Kaip manote, kas lėmė tokius sėkmingus pokyčius?
– Aš manau, kad įveikėme tam tikrą šoką. Rusijos ekonominis karas prieš Europos Sąjungą buvo visiškai praloštas. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu ir kitas karas su patrankomis ir krauju Ukrainoje bus praloštas. Lietuvoje mes pasidarėme labai daug namų darbų. Labai gerai pragyvenome pandemiją. Praktiškai nebuvo ekonominio nuosmukio. Labai gerai pragyvenome ekonominį karą. Iš tiesų turime labai gerą startinę poziciją. Belieka tik tikėtis, kad mūsų partneriai vokiečiai, lenkai, skandinavai, latviai pradės gyventi geriau. Jiems eksportuojame daugiausiai prekių. Tikimės, kad jie pradės mums duoti daugiau užsakymų.
Labai gerai pragyvenome pandemiją. Praktiškai nebuvo ekonominio nuosmukio. Labai gerai pragyvenome ekonominį karą.
– Kaip manote, kaip šiais metais atrodys bankų palūkanos?
– Šiais metais palūkanų norma gali nemažėti. Labai tikėtina, kad ji mažės tik apie vieną procentinį punktą. Dabar analitikai lenktyniauja, kas atspės, kada ims mažėti ta palūkanų norma. Labai mažai šansų, kad kas nors žino tiksliai. Tačiau tikėtina, kad tai įvyks antrame metų pusmetyje. Jei sumažės 1 proc., tai tas leistų sutaupyti apie tūkstantį eurų per metus. Tai nėra maža suma. Tai duotų papildomą impulsą šeimos gerovei.
– Kaip ir į kurią pusę ekonominius rodiklius pakeitė šventinė prekyba?
– Šventinė prekyba duoda neracionalius sprendimus. Esame linkę išleisti daugiau. Nejausdami pavojaus leidome pakankamai daug. Po švenčių vyksta toks nusiraminimas. Ko gero, sausį prekybos apimtys bus mažesnės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas5
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...