- Milda Bertašiūtė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko.
Lygiai prieš metus, liepos 1-ąją, parduotuvėse buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelius.
Šiuo įstatymo pakeitimu siekta sumažinti maišelių naudojimą, paskatinti vartotojus atsisakyti įpročio dėti į maišelius produktus, kurių nebūtina papildomai pakuoti, pavyzdžiui, vaisius, jau supakuotus pieno produktus ir panašiai.
Apmokestinus ploniausius plastikinius maišelius, išimtis taikoma šviežios mėsos ir žuvies produktams, kuriuos pakuos parduotuvių darbuotojai.
2020 m. Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskyrė, kaip daugiausiai lengvųjų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis. Asmeniui tekdavo net 294 maišeliai. Anot ekspertų, tam įtakos turėjo Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas.
Fiksuoja pokyčius
Prekybos tinklai pastebi, kad po šio draudimo, pasikeitė ir pirkėjų įpročiai. Pavyzdžiui, „Lidl“ skaičiuoja, jog per metus maišelių sunaudojimas krito beveik per pusę, o „Norfoje“ – 40 proc.
Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Eglė Krasauskienė teigė, kad naudojimas jų parduotuvėje sumažėjo net iki 70 proc.
„Mūsų skaičiavimais, per pirmuosius pusę metų pavyko sutaupyti net 30 tonų plastiko“, – tvirtino ji.
„IKI“ pastebi, kad itin plono plastiko maišelių naudojimas per metus sumažėjo apie 2,2 karto.
„Matome, jog pirkėjai ženkliai atsakingiau atsižvelgia į plastiko suvartojimą. Kartais ir visiškai atsisako plono plastiko maišelių. Pavyzdžiui, bananus, ananasus ar net citrinas įsigyja ir visai be jokio maišelio“, – pasakojo „IKI“ atstovė spaudai Gintarė Kitovė.
Vietoje vienkartinio – daugkartinis
G. Kitovaitė pastebi, kad palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, dabar daugkartinių pirkinių maišelių parduodama apie 45 proc. daugiau.
„Lidl“ taip pat pastebi, jog per praėjusius metus daugkartinių maišelių vaisiams, daržovėms ar biriems produktams pardavimas padidėjo net septynis kartus.
„Klientai atsineša savo daugkartinius maišelius, bet ir po kelis kartus naudoja anksčiau įsigytus lengvuosius plastikinius maišelius.
Be to, matome, kad pirkėjai rečiau renkasi dėti į plastikinius maišelius tokias prekes, kurios ir taip yra jau patogiai bei saugiai supakuotos, pavyzdžiui, sūrelius, jogurtus, ledų porcijas, ar kurioms maišelis nėra būtinas – bananus, apelsinus, obuolius, paprikas ir panašiai. Nors šie pokyčiai ir gali pasirodyti nedideli, tačiau jie reikšmingai gali prisidėti prie gamtos tausojimo“ , – pasakoja atstovė M. Urbelytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu2
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą6
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...