- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daliai šalies gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.
Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.
„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o išgyvenimo sunkumų patiriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pažymi T. Gudaitis.
Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas
Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.
Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina.
Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. Nuo 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.
„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.
Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai
Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.
„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, – konstatuoja T. Gudaitis.
74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.
„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.
„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP7
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...