- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad didesnis finansavimas gynybai yra būtinas norint laiku vystyti reikalingus pajėgumus, o tai, kad dalis visuomenės nejunta grėsmės, nėra teisinga.
Taip jis kalbėjo po BNS užsakymu atliktos apklausos, kuri parodė, kad tik kas penktas lietuvis pritartų savanoriškam gynybos mokesčiui, o daugiau nei trečdalis nemano, kad gynybą finansuoti reikėtų labiau, nei šiuo metu.
„Matyt, dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo. Tai nėra teisinga, nes žiūrint į mūsų pačių pajėgumus, kuriuos reikia vystyti, žiūrint, į grėsmes perspektyvoje, kurios irgi gali keistis, kas dabar neaktualu, gali būti aktualu, bet mums mūsų pajėgumus reikia sukurti per tam tikrą laiką“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Anot ministro, jei pajėgumus Lietuva pradės vystyti tik realios grėsmės akivaizdoje, tai bus per vėlu, nes daugelio pajėgumų nebus spėta išvystyti.
„Mums reikia tuos suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar, dėl to padidintas gynybos finansavimas yra būtinas ir reikalingas. Ir politikų uždavinys yra apie tai labai aiškiai komunikuoti“, – kalbėjo ministras.
Mums reikia tuos suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar, dėl to padidintas gynybos finansavimas yra būtinas ir reikalingas.
„Ne ieškoti išlygų, kaip to galima būtų išvengti, o ieškoti paaiškinimų, aiškesnės komunikacijos, kodėl tai būtina padaryti“, – pridūrė jis.
Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo antradienį paskelbta BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą, reikia didesnio finansavimo.
Apklausos duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai.
Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas.
Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų67
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...