- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitos kadencijos valdančiųjų priklausys, ar bus tęsiamas Ukrainos įmonės projektas Lietuvoje statyti vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija spalį pranešė apie su neįvardyta Ukrainos įmone pasirašytą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant sprogmenų gamyklą. Ministerija tuomet teigė, kad sprogmenų gamyklos statybos turėtų prasidėti kitąmet.
„Konkrečių pavadinimų įmonės, konkrečių, apimčių gamyklos mes jokiu būdu negalime paviešinti, nes tai dar derybų ir ikiderybinio lygmens procesai“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė A. Armonaitė.
„Ar kita valdžia juos tęs, priklausys nuo jų, nuo to, kiek jiems tai bus įdomu“, – pridūrė ji.
Kaip rodo BNS surinkti duomenys, vadinamuosius RDX sprogmenis Lietuvoje ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.
A. Armonaitė negalėjo patvirtinti, ar Lietuvoje sprogmenis gamins būtent ši įmonė.
Ar kita valdžia juos tęs, priklausys nuo jų, nuo to, kiek jiems tai bus įdomu.
„Jei galėtume viešai pasakyti daugiau detalių, patikėkite, mes būtume tai padarę ir iki rinkimų, ir po rinkimų ir visada, kada galima tą daryti“, – sakė A. Armonaitė.
Pasirašius ketinimų protokolą, būsimos gamyklos vieta taip pat nebuvo įvardyta, tačiau Vyriausybė spalio pradžioje rezervavo tris valstybinės žemės sklypus būsimiems investuotojams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje. Skelbta, kad dviem iš jų domisi potencialus gynybos ir saugumo pramonės investuotojas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis BNS anksčiau teigė, kad Upytė yra „viena iš galimų lokacijų“ šalia „eilės kitų“ potencialių vietų gamyklos statyboms.
Pasak ministerijos, RDX arba cheminio elemento heksogeno sprogmenys pasižymi greita detonacija, didele sprogstamąja galia, yra brizantiški.
Jie skirti įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai, gali būti naudojami vieni arba maišomi su kitomis sprogstamosiomis medžiagomis.
Apie savo planus Lietuvoje šiemet paskelbė dar du gynybos pramonės investuotojai iš užsienio.
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje pasirašytas memorandumas su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“, ji Giraitės ginkluotės gamyklos teritorijoje Kauno rajone iki 2026-ųjų vidurio ketina įdiegti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją.
Tuo metu Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Radviliškio rajone ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
Be to, valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas“ spalį paskelbė už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statysianti trotilo (TNT) gamyklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...