Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus.
Spalio mažmeninės prekybos apyvarta – beveik pustrečio milijardo litų, tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai ir šiek tiek daugiau nei 5 proc. daugiau nei rugsėjį.
Prekybininkų atstovo teigimu, bendra statistika beveik vienoda su 2011-ųjų, didesnių pokyčių matyti tik žvelgiant į atskirus mažmenininkų sektorius.
„Pats namų ūkių biudžetas tikrai nepadidėjo, žmonių Lietuvoje taip pat nepadidėjo, tad tų pačių vartotojų kiekis tikrai smarkiai nepasikeitė, todėl išeina, iš kažko yra atimama. Ir vėlgi statistika rodo, kad iš būtent kasdieninio vartojimo – maisto, gėrimų prekių segmente buvo toksai nedidelis sumažėjimas“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Bet šiemet žmonės daugiau pirko ne kasdieninių, o vadinamųjų prabangos prekių. Itin sėkmingas laikas drabužių, avalynės ir buitinės technikos pardavėjams. Televizorių ir jų priedėlių pardavimus skatino televizijos skaitmenizacija, o garderobo atnaujinimas, manoma, natūraliai pribrendo, nes kelerius pastaruosius metus pinigų lietuviai tam esą išvis neleido. Drabužius ir avalynę visąlaik gerai Lietuvoje pirko tik baltarusiai.
Ekonomistai mažmeninės prekybos augimą vadina gana greitu, jeigu lygintume jį su realia alga. Realus darbo užmokestis per pirmuosius tris šių metų ketvirčius esą išvis nepadidėjo, ir tai – ketverių metų tendencija. Tuo metu vartojimas vis tiek auga. Vadinasi, namų ūkiai turi kelis pinigų šaltinius, ne tik atlyginimą.
„Ir vienas iš tų pagrindinių šaltinių yra, aišku, nedarbo mažėjimas. Ir, jeigu mes vertintume ne tai, kiek uždirba vienas dirbantysis, bet vertintume visų Lietuvos namų ūkių darbo užmokesčio fondą, tai jis, jau net įvertinus infliaciją, padidėjo šiemet 2 proc. Bet tai vis tik nepaaiškina, kodėl mažmeninė prekyba augo daugiau negu dvigubai sparčiau“, – pastebi „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vartojimo statistiką, anot ekonomisto, pagerino ir atkurtos pensijos, ir čia pirkę turistai, kurių šiemet Lietuvoje buvo rekordiškai daug. Dalis pinigų, manoma, imama ir leidžiama iš šešėlio, dalis – iš santaupų. Tiesa, to, kad žmonės jau masiškai atsiimtų indėlius ir leistų juos vartojimui, esą tikrai dar nėra. Bet pastebima, kad taupymui šiemet bus atidėta mažiau pinigų. Anksčiau santaupoms tekdavo maždaug 7 proc. pajamų, pernai – 2 proc., šiemet, spėjama, dalis bus dar kuklesnė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...